Ministerija mokys šilutiškius, kaip stiprinti socialinę pagalbą

naslaiciu istorija stalaiBaisioji tragedija, kai Kėdainių rajone du mažamečus vaikus jų pačių tėvas nuskandino šulinyje, supurtė visos šalies socialinės apsaugos sistemą ir visuomenę.

Juk jei nustotume abejingai praeiti pro kaimynų namus, iš kurių sklinda rietenų ar išgertuvių garsai, tikriausiai ir netoli savęs pamatytume bręstančių tragedijų užuomazgas. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia: neseniai pakraupę klausėmės žinių apie dviejų šilutiškių mergaičių skaudų likimą, kai jų akyse patėvis negyvai primušė mamą. Pasirodo, moterį mušė ne kartą…

Po įvykusių tragedijų kai kuriuose rajonuose jau sukurtos mobilios specialistų grupės iš socialinių darbuotojų, policijos pareigūnų, vaiko teisių specialistų, seniūnijų, bendruomenės narių, kurios bet kuriuo paros metu lankysis rizikos grupėms priklausančiose šeimose, teiks pagalbą ir telefonais. O Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kuria mobiliąją metodinės pagalbos komandą, kuri konsultuos pasirinktas šalies savivaldybes, tarp jų – ir Šilutę.

Šilutės r. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Audronė Barauskienė džiaugiasi tokia būsima pagalba, bet sako, kad mūsų rajone yra sukurta gera socialinės pagalbos sistema, o įgyta patirtimi šilutiškiai galėtų pasidalyti ir su kolegomis iš kitų rajonų.

Dėmesys – ir Šilutės savivaldybei

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pavedė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai kartu su Socialinių paslaugų priežiūros departamentu suformuoti mobilią metodinės pagalbos komandą iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Socialinių paslaugų priežiūros departamento specialistų. Ši komanda eksperimento tvarka per artimiausius šešis mėnesius įvertins 10 savivaldybių, tarp kurių yra ir Šilutė bei Pagėgiai, taikomas priemones vaiko teisių apsaugos užtikrinimo ir socialinių paslaugų socialinės rizikos šeimose teikimo bei organizavimo srityse.

Anot ministrės, savivaldybių specialistai, sprendžiantys keblius rizikos šeimų ir jose augančių vaikų klausimus, nebus palikti vieni ir, jei pasitvirtins pilotinis bandymas, tai ir nuolat veikianti mobili komandakartu atliks stebėseną bei nuolatinį konsultavimą dėl bendro darbo vaiko teisių užtikrinimo ir pagalbos teikimo socialinės rizikos šeimoms srityje.

Trūksta bendros sistemos

„Pagaliau. Bus labai šaunu sužinoti, kaip turi dirbti vieninga sistema, kurios, deja, iki šiol šalyje dar nėra“, – apie tokį ministerijos pilotinį bandymą  sakė Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja A.Barauskienė. Ji prisiminė 2007-uosius metus, kai savivaldybėse darbui su rizikos šeimomis buvo įsteigti socialinių darbuotojų etatai. Deja, niekas nesukūrė jokios bendros sistemos, kaip šiems specialistams reikėtų dirbti. Kiekvienoje savivaldybėje patys darbuotojai, vadovaudamiesi teisės aktais, reglamentuojančiais, kaip galėtų būti teikiama pagalba rizikos šeimoms, kūrė savo darbo sistemas ir pagal jas dirbo.

Nors nepatikslinta, kodėl į ministerijos pasirinktų savivaldybių dešimtuką buvo įtraukta ir Šilutė, tačiau, pasak pašnekovės, tikriausiai tokiam ministerijos apsisprendimui svarbiu faktoriumi galėjo būti tai, jog mūsų rajone, palyginti su kitais, yra nemažai socialinės rizikos šeimų. Šiuo metu rajone tokių šeimų yra apie 259, jose auga 548 vaikai. Be to, rajone veikia ir kelios specialiosios ugdymo bei globos įstaigos – Rusnės specialioji mokykla, Saugų vaikų globos namai, kurių kontingentui taip pat reikia didesnio dėmesio.

Anot A.Barauskienės, darbas su socialinės rizikos šeimomis prilygsta Sizifo darbui, nes iki šiol socialiniai darbuotojai turėjo ir turi be galo didelį darbo krūvį, todėl fiziškai neįmanoma tas socialines paslaugas teikti maksimaliai kokybiškai. Tačiau šilutiškių sukurta darbo su rizikos šeimomis sistema veikia sėkmingai, į šį darbą įtrauktos ir kitos vaikais besirūpinančios institucijos.

Pagalbą teikia bendromis jėgomis

„Galiu didžiuotis, jog turime sukūrę veiksmingą komandinį darbą su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, policijos pareigūnais, medikais, mokyklų socialiniais darbuotojais. Šiandien mes savo gerąja patirtimi jau drąsiai galėtume pasidalinti ir su kitomis savivaldybėmis“, – sakė A.Barauskienė. Pašnekovė pasakojo, kad buvo sudaryti darbo su rizikos šeimomis planai, numatyta, kaip dirbti su kiekviena konkrečia šeima.

Anot Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotojos, dauguma net neįsivaizduoja, koks sunkus bei atsakingas yra socialinio darbuotojo darbas. Lankydamosi rizikos šeimų grupei priklausančiose šeimose specialistės moko žmones tvarkytis namuose, dažnai net ir pačios padeda tvarkyti visus kampus, gaminti maistą, moko elementarių asmens higienos veiksmų, bendravimo, labai dažnai būna vienintelės vaikų užtarėjos, guodėjos.

„Nors socialinių darbuotojų pareigose nėra numatyta, kad jie turėtų lankyti šeimas savaitgaliais, švenčių dienomis ar naktimis, tačiau tikrovė yra visai kitokia. Aukodami save ir asmeninį gyvenimą, šie specialistai dažnai dirba gerokai daugiau“, – sakė pašnekovė.

Dažnai, kai sulaukiama iš policijos komisariato skambučio, jog kurioje nors šeimoje užfiksuotas smurto atvejis, į šeimas vyksta ne tik pareigūnai ar vaiko teisių specialistai, bet ir socialinis darbuotojas. Bet kuriuo paros metu socialiniam darbuotojui gali paskambinti ir vaikai, gyvenantys socialinės rizikos šeimose. Daugelis tų vaikų nuolat palaiko ryšį ir su jais besirūpinančiomis socialinėmis darbuotojomis.

Vienas lauke – ne karys

Didžioji dalis rizikos šeimų suaugusiųjų yra vartojantys alkoholį bei turintys jam stiprią priklausomybę. Kita dalis – psichinę ar protinę negalią turintys asmenys, kurie, neturėdami socialinių įgūdžių ir nemokėdami tinkamai integruotis į visuomenę, kuria šeimas bei augina vaikus. Trečioji grupė – ypač sudėtinga. Tai asmenys, kurie turi ir priklausomybę alkoholiui, ir psichinę ar protinę negalią.

„Visi supranta arba tik po tragedijų pradeda suprasti, jog vienas socialinis darbuotojas lauke – ne karys. Šiuo metu mūsų savivaldybėje iš viso dirba 15 socialinių darbuotojų, kuriems preliminariai tenka prižiūrėti 950 asmenų: tėvų ir vaikų“, – sakė A.Barauskienė.

Beje, nemažai padėjo pernai priimta socialinių pašalpų lėšų disponavimo nauja tvarka. Dėl to atsirado geresnės sąlygos labiau prižiūrėti rizikos šeimose augančius vaikus, teikti jiems būtiną pagalbą.

„Kontroliuojama, kad tėvai pinigus naudotų pagal paskirtį, socialinis darbuotojas išaiškina, ką galima pirkti už gautą pašalpą, sudaromas būtiniausių mėnesio pirkinių sąrašas. Dažnai tam sudaromi ir trišaliai susitarimai su šeima, gyvenvietės parduotuvės savininku ir socialiniu darbuotoju“, – pasakojo A.Barauskienė. Anot jos, ne vieną šeimą, anksčiau mėgusią iššvaistyti pinigus, pavyko suvaldyti ir įpratinti rūpintis vaikais.

Didina algas ir darbuotojų skaičių

Dabar, kai Lietuvą viena po kitos sukrėtė degradavusių vyrų įvykdytos žudynės Kražiuose (čia nužudyta ir socialinė darbuotoja), Saviečiuose (nuskandinti du kūdikiai) ir kiti smurto prieš bejėgius vaikus ir moteris atvejai, valdžia susizgribo skirti daugiau dėmesio socialiniam darbui. Labiau imamas vertinti pačių socialinių darbuotojų darbas. Pasak Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo Alvido Šimelionio, nuo šių metų sausio 1 d. socialinio darbuotojo atlyginimas vidutiniškai padidėjo apie 70 Eur.

Šilutės r. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius gavo ministerijos finansavimą trims naujiems socialinių darbuotojų etatams steigti. Jie pradės dirbti vasario mėnesį. Tuomet, paskirsčius rizikos šeimų skaičių, vienam socialiniam darbuotojui tektų apie 14 šeimų. Šiuo metu vienas socialinis darbuotojas aptarnauja apie 17 šeimų.