Sausio 11-ąją Šilutę aplankė Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Jo susitikime su krašto ūkininkais, savivaldybės politikais bei suinteresuotų įmonių atstovais dalyvavo dar 12 Žemės ūkio ministerijos skyrių bei jai pavaldžių įstaigų vadovų, kurie galėjo atsakinėti į konkrečius susitikimo dalyvių klausimus. O šilutiškiai domėjosi, kada bus tvarkomi kaimo vietovių keliai, kodėl Vyriausybė vis dar nereguliuoja žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų, klausinėjo apie galimybes kurti kaime papildomus verslus, apie pasėlių deklaravimą ir kt.
Ministras G. Surplys apdovanojo sėkmingiausius rajono žemdirbius bei Šilutės savivaldybės Kaimo reikalų skyrių už puikiai atliekamas pareigas.
Susitikimas prasidėjo mero kabinete
Žemės ūkio ministras G. Surplys vizitą Šilutėje pradėjo susitikimu su meru Vytautu Laurinaičiu, Savivaldybės administracijos vadovu Sigitu Šepučiu bei jo pavaduotoju Virgilijumi Pozingiu. Pasak G. Surplio, per pusvalandį jis sužinojo daug apie Šilutės savivaldybę ir joje vykstančius įvykius. Jis sakė, kad džiaugiasi Šilutės autobusų parko teritorijos pertvarkomis bei naujojo prekybos centro statyba, taip pat ir rusniškių seniai lauktos estakados statyba.
Pasak G. Surplio, jis jaunystėje yra buvęs Šilutės krašte, tad jo mokyti, kas yra žiemos ir vasaros polderiai ir kokias funkcijas jie atlieka, jau nereikia. Ministras stebėjosi, kodėl Šilutės savivaldybėje yra labai daug pieno ūkių ir taip mažai kaimo vietovių ūkininkų naudojasi verslo pradžios ir vystymo parama.
Kuriama strategija kaimo ir žemdirbystės plėtrai
Savivaldybės meras V. Laurinaitis, pradėjęs žemdirbių susitikimą su ministru ir jį atlydėjusia specialistų komanda sakė, kad yra nustebintas susirinkusiųjų gausa. Į susitikimą be atvykusių svečių ir savivaldybės administracijos darbuotojų, dar buvo susirinkę apie šešios dešimtys žmonių iš visų rajono kampelių.
Ministras žemdirbių rėmimą pavadino „kiečiausia valstybės investicija“. Jis sakė, kad tuomet, kai remiami kitokie verslai, jie gali žlugti, o tada inventorius išvežamas ir viskas baigiama. O žemės ūkiui skirta parama išlieka ten, kur ji buvo investuota.
Ministras bemaž valandą pasakojo apie žemės ūkio politikos tobulinimą bei pagrindinius šiandienos vyriausybės siekius. Pasak G. Surplio, jau netrukus bus patvirtinta Kaimo ir žemės ūkio plėtros strategija, kurią ruošė ministerijos specialistai, mokslininkai, bei žemdirbiškų organizacijų atstovai. Ši strategija bus svarbi vykdant Valstybės investicijas ir skiriant savivivaldybių paramą žemės ūkiui. Ji kuriama veiklai iki 2030 metų. Pasak ministro, pagrindinis darbas kaimo ir žemdirbystės strategijoje siejamas su keturiomis jungtimis, ir tie keturi ramsčiai yra labai svarbūs Lietuvai.
Svarbūs visi ūkiai
Pirmoji jungtis, pasak ministro, smulkūs ir vidutiniai ūkiai, kurie yra būtini ir svarbūs Lietuvai, nes norime išsaugoti šalies kaimo vietoves. Juk niekas, pasak ministro, nenori, kad ištuštėtų kaimai, o į jų vietoves atvyktų tik stambių ūkininkų technika dirbti žemes ir nuimti derlių. Todėl bus tariamasi su visomis šalies politinėmis partijomis, kad smulkūs ūkiai liktų konkurencingi, rentabilūs. Jiems teks savo gamybą daryti kokybišką, koncentruotesnę, gal ir brangesnę, kad galėtų konkuruoti su stambiais ūkiais.
Antra jungtis – stambūs ūkininkai. Ministras sakė nežinantis, kiek tokių ūkininkų yra Šilutėje, tačiau pasak jo, stambūs ūkiai Lietuvoje yra susikūrę dar iki stojimo į ES. Jie yra turi išvystę tvirtą gamybą ir yra svarbūs Lietuvos ūkiui, nes juose įdarbinta daug žmonių, jų produkcija net eksportuojama.
Trečia jungtis – kaimuose kuriami verslai, nesusieti su žemės ūkio veikla. Tokių programų Žemės ūkio ministerijos veiklos planuose vis daugėja, ir ieškomi žmonės, kurie imtųsi tokių veiklų.
Ketvirta jungtis, tai kaimo bendruomenės, kurios yra vienybės lopšys, daug šilčiau ir mieliau imasi socialinių veiklų, puikiai žino, ko tiksliai reikia kaimo vaikams, vyresniems žmonėms.
Pasak ministro, pasaulyje jau yra daug įvairiausių naujų technologijų, kurios naudojamos žemės ūkyje. Jau yra traktorių, kurie važinėja be traktorininkų, yra įrengimų, kurie patys pažįsta augalus, jų ligas ir kitokių naujovių. Jo manymu, dabar jau atėjo laikas, kai visų jungčių atstovai turi gauti visas naujienas, kad galėtų didinti savo gamybos rezultatus.
Ministras paminėjo nemažai pakeitimų, kurie yra svarbūs ūkininkams, kad jiems būtų lengviau kooperuotis. Jis ypač stebėjosi, kad Šilutės savivaldybėje nevykdoma Žemės ūkio ministerijos finansuojamų projektų, pagal kuriuos būtų galima kurti verslus kaimo gyvenvietėse. Jis paragino domėtis šia sritimi, juolab, kad finansavimas šiemet padidinamas net 6 kartus.
Rajono ūkininkams rūpi keliai ir supirkimo kainos
Krašto ūkininkai irgi nestokojo klausimų ministrui. Lietuvos pienininkų asociacijos atstovė Juzefa Tamavičienė domėjosi, ar tikrai yra uždrausta Kaimo reikalų skyriaus vadovams bendrauti su ūkininkais ir jų organizacijų atstovais. Ji teigė, kad iš minėto skyriaus vadovo negaunanti informacijos apie ministerijoje rengiamus naujus įstatymus. Taigi išeina, kad žemdirbiams aktualūs įstatymai kuriami neišgirdus pačių ūkininkų nuomonės.
Ministras paaiškino, kad yra bendraujama su žemdirbiškomis organizacijomis, kad kiekvieną mėnesį yra susitinkama su rajonų Kaimo reikalų skyrių vadovais. Jo nuomone, informacija gali būti suteikta visiems besidomintiems.
Ūkininkė iš Usėnų guodėsi gyvenanti žemėse, į kurias veda tik lauko keliukai, ir kad jie per mažai tvarkomi. Usėniškė norėjo sužinoti, kaip kelių tvarkymui gali būti panaudoti Žemės ūkio ministerijos pinigai.
Šilutės savivaldybės meras V. Laurinaitis sakė,kad lėšos kelių tvarkymui savivaldybėje yra proporcingai paskirstomos seniūnijoms. Pasak mero, kaip tas lėšas panaudoti sprendžia seniūnijose susibūrusios tarybos, todėl jis patarė ūkininkei aktyviau bendrauti seniūnijoje.
Rusniškė pieno ūkio šeimininkė stebėjosi neseniai ŽŪ ministerijoje pradėtu svarstyti įstatymu dėl nemalonių kvapų gyvulių fermose. Ministras sakė, kad neseniai lankėsi kiaulių fermoje ir patikino, kad tenykščiai kvapai jam nepatiko. Tačiau karvių fermose tvyrantys kvapai, pasak jo, jam kažkodėl patinka… Ramindamas ūkininkę jis patikino, kad tame įstatyme leistinos nemalonių kvapų normos bus nustatytos saikingos, kad ūkininkams nereikėtų atsisakyti savo veiklos.
Kitas rusniškis ministrui pasakojo, kad jam nepatinka nuomotis žemę iš žmogaus, kuris tokią žemę – gal net šimtus hektarų – nuomojasi iš valstybės. Tokiu atveju ūkininkas negauna jokios paramos už deklaruotus pasėlius.
Ministras stebėjosi, kodėl tokios informacijos iki šiol negirdi prokuratūra. Jo teigimu, negalima nuomoti iš valstybės nuomojamos žemės, pajamas už deklaruotus pasėlius turi gauti tas, kuris augina produkciją.
Jaunųjų ūkininkų atstovai domėjosi, kodėl Norvegijos valdžia gali nustatyti kainas, kuriomis yra perkama ūkininkų užauginta produkcija, o Lietuvoje tai niekaip nesureguliuojama. Todėl mūsų šalies supirkėjai gali mokėti tiek, kiek patys nori.
Ministras sakė, kad Lietuvos, kaip ES šalies, vyriausybė negali nustatyti kainų. Norvegija nėra ES šalis. G. Surplio teigimu, jeigu vyriausybė nustatytų produktų kainas, daug įmonių registruotųsi gretimose valstybėse ir taip vis tiek apeitų Lietuvos įstatymus. Be to, jo nuomone, ir Lietuvos ūkininkams jau laikas pradėti persiorientuoti ir auginti ne tai, už ką mokamos deklaracijos, bet tai, ką galima pelningai parduoti.
Ministro padėkos žemdirbiams
Baigiant susitikimą ministras G. Surplys sakė, kad siekiant sėkmingos žemdirbystės Lietuvoje, reikia remtis trimis svarbiausiomis jėgomis: žemdirbių protu, jų įsigyta technika ir Žemės ūkio ministerija. Jis sakė, kad Žemės ūkio ministerijos specialistai, skyrių vadovai ir jis pats laukia žmonių klausimų, jų nuomonės. Pasak ministro, visi yra pasirengę betarpiškai spręsti problemas.
Ministras atsivežė ir šūsnį padėkų, kurias žemdirbiams išdalino kartu su Žemės ūkio ministerijos istorijos šimtmečio knyga.
Už puikią, inovatyvią veiklą padėkos įteiktos gyvulininkystės ūkių savininkams: gardamiškiams Gražinai ir Juozui Lidžiams, ūsėniškiams Solveigai ir Linui Kairiams.
Už puikią veiklą ir inovacijas puoselėjant augalininkystės ir daržininkystės ūkį Žemaičių Naumiesčio ūkininkams Linai ir Arūnui Šedžiams.
Už sėkmingą ir inovatyvią veiklą puoselėjant pieno ūkį, padėka buvo įteikta ūkininkams Astai ir Remigijui Marozams.
Už svarų indėlį konsultuojant ūkininkus, padėka buvo įteikta konsultantei Ramutei Girskienei.
Už efektyvią veiklą ministro padėką gavo ir veterinarijos gydytojas Vidmantas Gečas.
Už gerą darbų organizavimą ministras padėkos raštą įteikė ir visam Šilutės savivaldybės žemės ūkio skyriui, kuriam vadovauja Povilas Būdvytis.