Ministras K.Starkevičius guodė šilutiškius ir gyrė merą

zemes ukio ministrasPenktadienį susitikti su Pamarį aplankiusiu žemės ūkio ministru Kazimieru Starkevičiumi sukviesti savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus, „Šilutės polderių“, seniūnijų, žemės ūkio produkciją gaminančių rajono įmonių ir ūkininkų atstovai.

Ministras buvo berte apibertas skaičiais apie rajono žemės ūkio, polderinių sistemų ir įmonių veiklą bei problemas. Kai kurias bėdas pažadėjo padėti išspręsti ar bent ateityje pagalvoti apie tai, ką siūlo šilutiškiai.

Skyrių vedėjai akcentavo lėšų trūkumą

K.Starkevičių pristatęs rajono meras Virgilijus Pozingis pasidžiaugė, kad ministerijos vadovas jau nebe pirmą kartą aplanko Šilutę, kad nuolat gilinasi į mūsų krašto problemas. „Pristatysime programas, kurias vykdome, po to parodysime, kas padaryta už tas lėšas“, – apie ministro vizito programą pranešė V.Pozingis.

Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Stasys Nausėda pateikė duomenis, iš kurių tapo aišku, kad pagal galvijų skaičių Šilutės rajonas šalyje yra antroje vietoje (po Šilalės), o pagal laikomų karvių skaičių – penktoje vietoje. Rajone yra 65 tūkstančiai hektarų dirbamų ir deklaruojamų žemių, o rajono žemdirbių ateitis siejama su mėsine galvijininkyste. Taip yra todėl, kad pieno ūkių savininkai sensta, jauni tėra tik 5 procentai jų.

Apie polderinės sistemos būklę kalbėjęs Kaimo reikalų skyriaus vyr. specialistas Povilas Budvytis pabrėžė, kad jos priežiūrai reikėtų daugybės milijonų. Iš dalies gelbsti europinės lėšos: šiuo metu vykdomi 7 žiemos ir vasaros polderių rekonstrukcijos projektai.

Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Artūras Juočas pasiguodė, kad po pernykštės lietingos vasaros dalis pievų atsidūrė po vandeniu. Būta atvejų, kai ūkininkai atsisakė tokių žemių, kurias buvo planavę įsigyti.  Tai, anot A.Juočo, rimtas signalas, kad ir vandens režimui tvarkyti rajonui skiriama per mažai lėšų.

Meras V.Pozingis suskubo taisyti padėtį ir tikinti ministrą, esą nėra taip blogai, o skyriaus vedėjas sutirštinęs spalvas.

Kodėl remiama tik galvijininkystė?zemes ukio ministras demereckas

Šiemet 10-metį švenčiančios UAB „Goldengrass“ vadovas Valdas Balčiūnas sakė, jog nuo nulio veiklą pradėjusi įmonė  šiuo metu žolinius pašarus eksportuoja jau į 22 pasaulio šalis už 3 milijonus litų kasmet. Jis domėjosi, kodėl tik galvijai yra vienintelis remiamas žemės ūkio produktas, o prekinių pašarų, biokuro, pakratų gamintojai yra tarsi blogesni už gyvulių ar grūdų augintojus ir parama jiems neskiriama?

V.Balčiūnas mano, kad jei valstybė skirtų paramą užliejamiems plotams eksploatuoti, ūkininkai jaustų atsakomybę, mielai patys prižiūrėtų polderius, pumpuotų vandenį, būtų geresni šeimininkai ir nustotų prašyti lėšų iš ministerijos. Šioji, anot V.Balčiūno, per 20 metų beveik nieko ir nepadarė.

Pasak V.Balčiūno, 10 metų tvarkos nėra ir Rusnės kadastrinėje vietovėje, todėl jis siūlė sukurti komisiją, kuri situaciją aiškintųsi iš esmės. A.Juočas priminė, kad teismai dar nesibaigė, o toks pašalinis aiškinimasis būtų traktuojamas kaip kišimąsis į teismų darbą.

Ministras K.Starkevičius sakė V.Balčiūno kalboje „matantis daug emocijų“, bet pripažino, kad ateity pagalvos apie kai kuriuos jo siūlymus.

Regioninis parkas netenkina žmonių poreikių

Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė piktinosi, kad leidimus rusniškiams genėti medžius išduoda kas tik nori, todėl šiemet jau būta atvejų, kai savininkui nežinant jo teritorijoje buvo iškirsti juodalksniai. Seniūnė mano, kad tokius leidimus turėtų išduoti arba Kaimo reikalų skyrius, arba seniūnija, suderinusi su Nemuno deltos regioninio parko direkcija.

Ministras sakė manantis, kad būtent seniūnija ir turėtų imtis šio darbo, nes yra arčiausiai žmogaus.

 Savo pamąstymais apie vietos žuvininkų problemas pasidalijo UAB „Kintai“ direktorius Rimgaudas Višinskas. Daugiausia jų iškyla dėl to, kad begalė apribojimų įvesta žuvininkystę vystantiems regioninio parko teritorijoje. R.Višinskas mano, jog regioninis parkas – tai visi mes, ir pirmiausia jis turėtų tenkinti čia gyvenančių žmonių poreikius. „Mes gyvename parke, bet mes norime čia kažką ir daryti“, – sakė jis.

Rusniškis Alfonsas Demereckas, eksploatuojantis nendrynus, guodėsi, kad jo ūkiui niekaip nesuteikiamas ekologinio ūkio statusas, nors jis nenaudoja jokių trąšų. „Esu išskirtinis – išmokas gaunu paskutinis, tik liepos mėnesį, nors nendres reikia kirsti žiemą. Tenka lįsti į bankus“, – sakė rusniškis. Ministras pažadėjo išpręsti jo problemas.

Ministras priminė Vokietijos mokesčius, bet užmiršo atlyginimus

Ministras K.Starkevičius dėkojo merui V.Pozingiui, už, jo žodžiais tariant, vykdomų permainų supratimą. V.Pozingis, anot ministro, yra vienas iš naujovių lyderių Lietuvoje.

Šilutiškius ministras ramino, kad jei 2007-2012 metais Pamario polderinių sistemų priežiūrai buvo skirta 9 milijonai litų, tai šiuo metu jau pateikta paraiškų 15-kai milijonų litų. Todėl bus galima užbaigti daug pradėtų darbų.

Ministras kalbėjo apie deklaravimo naujoves, apie žemės ūkio sektoriaus finansavimą iš Europos Sąjungos lėšų po 2014-ųjų metų. Finansavimas, pasak K.Starkevičiaus, turėtų išlikti toks pat – 49 procentai viso ES biudžeto.

K.Starkevičiaus pasidžiaugė, kad pernai šalies eksportas žemės ūkio sektoriuje išaugo net 30 procentų, o Šilutės rajono ūkininkai yra vieni iš gyvulių auginimo lyderių.

Dejuojantiems dėl per didelio žemės nuomos mokesčio ministras sakė, jog pavyzdžiui, Vokietijoje šis mokestis siekia net iki 1000 eurų. Bet kažkodėl užmiršo palyginti lietuvių ir vokiečių žemdirbių pajamas…

Ministras patikino, kad jokių naujų mokesčių kol kas neatsiras, užtat tikimasi, kad pavyks įvesti „čekių sistemą“ dėl laikino įdarbinimo žemės ūkyje. Tuomet, reikalui esant, ūkininkas galėtų samdyti žmogų kad ir vienai dienai, duotų jam specialų čekį, o mėnesio gale tuos čekius apmokėtų. Tokios sistemos veikia, pavyzdžiui, Austrijoje ir Italijoje. Taip legalizuojamas kaimo žmonių darbas, kartu jie yra apdrausti nuo nelaimių.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.