Penktadienio rytą sustabdžiau savo automobilį prie Laugalių kapinaičių, o čia susirinkę žmonės jau plušėjo. Kapinaičių tvarkymo darbus organizavo Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas. Prie seniūno suburtų vyrų prisijungė ir reabilitacijos centro „Gabrielius“ nariai. Dirbančiųjų buvo daugiau negu 10 ir jų neatbaidė nei vis kylantis karštis, nei spartus darbo tempas.
Pirmąją dieną buvo atlikti sunkiausi darbai – pakelti ir ištiesinti susmigę į žemę antkapiai. Darbas sunkus, laužtuvai bemat sulinko keliant jau pirmuosius antkapius, nemažai laiko reikėjo ištiesinti žuvusiųjų I pasauliniame kare paminklą, nes senas ąžuolas 
savo šaknimis vertė postamento pagrindą į šoną. Prireikė net traktoriaus jam atitiesti, o sudaužytą ir pajuodusią stelą teko surinkti iš gabalų, po to nušveisti ir suklijuoti.
Centro vyrai šveitė samanas nuo antkapių ir vežė žemes, o po pietų ėmėmės kryžių restauravimo. Po įtemptų dviejų valandų darbo kryžiai sugrįžo ten, kur jiems ir derėjo būti.
Antra diena buvo tokia pat karšta, tačiau toliau tęsėme pradėtą darbą: gruntavome antkapius, dažėme kryžius ir vežėme žemes. Kapinės nemažos – apie 50 kapų, tad veiklos turėjome sočiai.
Trečią dieną liko pasodinti gėles, atnaujinti antkapių lentelių epitafinius užrašus ir suvirinti sulaužytus kryžius.
Istoriniuose dokumentuose 1669 metais ši gyvenvietė minima kaip Laugale. Pavadinimas kilęs iš lietuviško – prūsiško žodžio „laukagaliai“ arba sutrumpintai – Laugaliai. Praėjus daugiau kaip 100 metų rašoma, jog tai karališkasis ūkininkų kaimas, dar po šimtmečio padaryti įrašai liudija, kad Laugaliai yra kaimelis, turintis sieną su Žemaitija, ir jame – 27 ūkiai. 1918-1939 m.
Dietrichæo Lange valsčiaus registre rašoma apie čia veikusią muitinę. Po II pasaulinio karo pasikeitus valdžiai ir prasiautus visuotinei melioracijai, iš nemažo kaimo liko vos kelios sodybos.
Kasmet vis daugiau kapinaičių užželia žole ir šabakštynais, senieji jų prižiūrėtojai nebeturi jėgų jomis rūpintis. Tikiu, kad kiekvienas iš mūsų mylime savo kraštą, tad pasistenkime, kad protėvių kapai būtų dar daug metų prižiūrimi.
Dėkoju talkos organizatoriui J.Budreckui, ačiū visiems talkininkams, prisidėjusiems prie atstatymo darbų.