Miškas užbūrė mažuosius pagalbininkus

raudonkepuraite miskeŽiemos sukaustytame miške – ramu. Staiga miško tylą suardo vaikų daina. Šilutės lopšelio – darželio „Raudonkepuraitė“ „Zuikių“ ir „Žirniukų“ grupių priešmokyklinukai stengiasi dainuoti kuo garsiau, tarsi jaustų, jog miško gyventojai girdi dainelę…

Įstaigos vaikų savivaldos klubas „Tvarkiukas“ paskelbė bendruomenėje akciją „Kas sotus, tam šaltis nebaisus“ ir pakvietė visus rinkti pašarą miško gyventojams. Šią gražią idėją įgyvendiname jau šeštąjį kartą!

Dvi savaites vaikai su šeimomis į darželį nešė daržoves, vaisius, grūdus, duoną, virtuvės darbuotojos rinko daržovių atliekas.

Išvykos į mišką dieną 15 priešmokyklinukų su savo pedagogėmis Irena Gvildiene ir Žibute Šauliene, padedami kiemsargio Algio, į autobusą kėlė dėžes su skanėstais žvėreliams. Į kelionę lydėjo Šilutės miškų urėdijos medelyno viršininko pavaduotoja Loreta Skirbutienė, atsakinga už ryšius su visuomene, ir miško apsaugos inžinierius Romas Gečas.

Kintų miške atvežtą pašarą išdėliojome šėryklose. R.Gečas mažiesiems pagalbininkams parodė, kaip veikia automatinė šėrykla, kai žvėreliai prieina prie jos ėsti. Tokį įrenginį vaikai matė pirmą kartą.

Važiuojant į girininkiją, kažkas perbėgo kelią. „Gal tai vaiduoklis?“ – sušuko nustebę vaikai. Įsižiūrėję pamatėme, jog tai – briedžiai. Vairuotojas sustabdė autobusą, atidarė duris ir parodė briedį, geriantį upelyje vandenį. Gyvūnas lėtai išlipo iš vandens ir nužingsniavo į mišką. Nuostabą lydėjo laimingų vaikų šauksmai.

Kol virė arbata ir Kintų girininko pavaduotoja Aušrelė Norkienė ruošė vaišių stalą, vaikai apžiūrėjo girininkijos kieme augančią Didžiąją tują – gamtos paminklą, kuri yra net 18,2 metro aukščio. Gerdami žolelių arbatą, mėgavosi prie šilumą skleidžiančio židinio.

L.Skirbutienė įteikė dovanų: lankytinų vietų žemėlapį, R.Sadausko pasakėlių knygą apie gamtą, nuotraukų albumą „Kur jūros vėjas girių viršūnėse“, keletą leidinio „Girinukas“ numerių.

Kokie buvo skanūs virėjų išvirti pietūs, pabuvus gamtoje ir patyrus tiek įspūdžių! Vaikai kelione džiaugėsi net sugulę pietų miegui, paskaitėme tris pasakas iš gautos dovanų pasakų knygos. Vaikai pasisiūlė nupiešti kelionės įspūdžius ir surengti piešinių parodėlę tėveliams.

O mes, pedagogai, džiaugiamės, kad su socialinių partnerių pagalba galime ugdyti jautrų, dėmesingą aplinkai vaiką, leisti jam pažinti gamtą, pajausti miškosaugos svarbą. Tikimės ir tolesnio bendradarbiavimo ir naujų potyrių.