Miške aptiktas nusilpęs briedis pirmadienio ryto nesulaukė

briedis 1Ir žmogui, ir žvėriui patvinusius ir iš krantų besiliejančius upių vandenis Pagėgių, Šilutės, Klaipėdos rajonų teritorijose įveikti kasdien darosi vis sunkiau. Po savaitgalio liūčių ir stiprių vakarinių krypčių vėjų įmirkę pamario krašto miškai tapo klampynėmis, pavojingomis net briedžiui.

Šlapias, drebantis, iš nosies be paliovos tekančiu skysčiu briedžio jauniklis be jėgų sekmadienio popietę prigulė Šyšgirių miško guote. Jį čia atsitiktinai ir pastebėjo šilutiškis, bėgimo klubo „Leitė“ vadovas, fotografas ir gamtos mylėtojas Edvardas Lukošius.

Vyras pabandė žengti šiek tiek arčiau, bet svyruodamas briedis labai sunkiai stojosi, o bėgti šalin iš viso neįstengė. Atsirėmė į medį, panarino galvą, nudelbė žvilgsnį po kojom ir sunkiai lekavo, purtomas traukulių, lyg būtų atsistojimu prarandąs paskutines jėgas.briedis 2

Fotografas kaip mat atsitolino. „Gaila buvo žiūrėti, kaip kankinasi“, – vėliau prisipažino.

Pirmadienio rytą Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos darbuotojas Mindaugas Pečiulis ir Nemuno deltos regioninio parko ekologas Robertas Kubilius bei fotografas Edvardas Lukošius Šyšgirių kiške, Saugų medžiotojų klubo kontroliuojamuose plotuose, briedį rado jau negyvą.

Saugų medžiotojų klubo atstovai nugeibusio briedžio paieškose nedalyvavo. Jų niekas apie leisgyvį žvėrį sekmadienį neinformavo – nei NDRP ekologas R.Kubilius, nei Šilutės medžiotojų draugijos pirmininkė N.Endrikaitienė, iš žurnalistės pirmieji sužinoję apie išsekusį (ligotą ar sužeistą) briedį. Sunku spręsti, ar buvo šansų jį, vos ant kojų bepastovintį, išgelbėti.

Nugaišusio briedžio kūnas bus ištirtas, ar nebuvo pasiutligės nešiotoju.

Šią istoriją iš žurnalistės išgirdęs Šilutės miškų urėdijos inžinierius Romas Gečas, kontroliuojantis medžioklės plotus ir Lazdynas paleido zirginiusžvėrių gyvenimo sąlygas šiame ir aplinkiniuose miškuose, pasiekti nugeibusio briedžio klampiame Šyšgirių miške iki tamsos nesuspėjo. Jis svarstė, jog žvėris bus nusilpęs mėgindamas įveikti upę.

„Gal briedis buvo neseniai perplaukęs Atmatos upę, kuri dabar taip plačiai ištvinusi, gal išseko šaltoje srovėje. Ir melioracijos kanalai sklidini, gal pasitaikė jo klajonių kelyje, gal bandė peršokti ir įkrito ir vos išsikapstė. Bet jei iš nosies be paliovos teka gleivės, tai ženklas, kad yra pavojaus ir gyvybei“, – žurnalistei kalbėjo miško saugos inžinierius R.Gečas.

Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspektorius Mindaugas Pečiulis pirmadienį po pietų žurnalistę informavo, jog labiausiai tikėtina briedžio žūties versija – infekcija nuo senos plėštinės (tikrai ne šūvio) žaizdos ties stuburkauliu.

„Pūliuojanti, negyjanti, ji, tikėtina, tapo infekcijos užkratu, briedis karščiavo, nuo skausmo tikriausiai ir neėdė, tad išseko ir nusilpo. Manyčiau, kad nugarą susižeidė atsitrenkęs į aštrią šaką ar kitą medgalį, gal šokdamas kur nors per aukštą kliūtį…“,- briedžio žūties istoriją komentavo  inpektorius M.Pečiulis.

Anot jo, jei sekmadienį 16 valandą fotografo E.Lukošiaus aptiktą mirtimi besigaluojantį briedį būtų tuoj pat apžiūrėjęs veterinaras, išgelbėti jau plačiai išplitusios infekcijos pakirstą žvėrį vargu ar būtų įstengęs.

Šilutės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas, valstybinis veterinarijos inspektorius Edmundas Ciparis žurnalistei vakarop pranešė, jog įtarimai dėl pasiutligės yra atmesti: „Tikrai žūtis žvėrį ištiko dėl sunkios senos traumos, tą galiu garantuoti labai tvirtai“, – patikino E.Ciparis.

Plačiai ištvinę kanalai, upeliai, upės, Kušių marios ir potvynio užlieti jų žemaslėniai jokiais pavojais iki šiol negrasino tik vandens paukščių sambūriams. Įvairiausių rūšių sparnuočiai iki šiol dešimčių tūkstančių individų būriais telkėsi viso Nemuno deltos hidrografinio tinklo raizgynėse.pakiles vanduo kriokliukai aldonos

Bet horizontą uždengus sunkiems sniego debesų kalnams, pradėjus čaižyti žvarbos gūsiams, nuo išsiliejusios Gėgės platumų vienas po kito kilo ir Pietų kryptimi suko dideli paukščių būriai.

Buvo akivaizdu – besiartinantys prie Lietuvos šalto oro srautai gena į šiltesnes žiemavietes visas iki šiol čia klestėjusias vandens paukščių karalijas.

Gėgės upės vandens lygis ties Paleičiais pakilo beveik iki tilto viršaus, liko pora sprindžių, ir liesis per viršų. Lazdėnų kaimo kelias paupiu – užlietas, o pakrantėse pavasariu alsuoja lazdynai.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.