Visų mūsų ligų pagrindas – sujauktos galvos. Galvose viskas susijaukia todėl, kad neįvertiname to, kas mums duota. O duota tiek daug – nuostabi gamta, paukščių čiulbesys, derlinga žemė ir daugybė kitų nuostabių dalykų. Dar duoti ir 10 Dievo įsakymų. Jie – tarsi normos, kaip iš tiesų turėtume gyventi.
Bet kaip dažnai mes nevertiname, netgi nepastebime to, ką turime! Atrodo, tai taip maža, nieko neverta, neteikia džiaugsmo. Ieškome džiaugsmo kitur – didesniuose, labiau apčiuopiamuose, žinoma – materialiuose dalykuose. Ir – paradoksas: kuo daugiau turime, tuo dar daugiau ieškome. Rezultatas – materialinių vertybių prikaupiame, o sveikatos jomis pasidžiaugti nebeturime.
Vanduo, fizinis aktyvumas ir miškas – štai receptai, kuriuos neabejodamos pateikia trys žavios miškininkės – Šilutės urėdijos želdinimo inžinierė Audronė BALČIŪNIENĖ, ryšių su visuomene specialistė Loreta SKIRBUTIENĖ ir Kintų girininko pavaduotoja Dalia BARKAUSKIENĖ.
Kalbėjomės Miškininko dienos, švenčiamos trečiąjį rugsėjo šeštadienį, išvakarėse, tad natūralu, kad ir pokalbis sukosi apie miško poveikį žmogaus sveikatai.
Susirgę atsigręžiame į gamtą
„Kaip dažniausiai žmonės leidžia laisvalaikį?“ – klausia Audronė ir nedvejodama atsako: prie televizoriaus arba kompiuterio. Fizinio aktyvumo vengiame it maro. Štai jums ir daugybės negalavimų – stuburo, kraujotakos ir širdies sistemos sutrikimų priežastis.
Dalia pastebi, jog tik susirgę susimąstome, kad oi kaip seniai matėme saulėlydį, buvome prigludę prie medžio ar gėrėjomės gamtos sukurtu peizažu.
Tik ligai atsėlinus pajuntame, kaip mums reikia gamtos. Juk nė vienas susirgęs nesuka sau galvos, kaip nusipirkti dar vieną automobilį ar 15-ąjį sijoną. Tada, anot Dalios, kitų vertybių ieškome, į gamtą atsigręžiame.
„Jei tik randu bent truputį laisvo laiko – tuoj važiuoju į mišką“, – tęsia Loreta. Sako puikiausiai suderinanti malonumą, teigiamą miško poveikį sveikatai su materialine nauda – uogų, grybų ar vaistažolių jame visada randanti.
Anot Loretos, mokslininkai jau seniai nustatė, jog pabuvus miške 5-6 valandas suaktyvėja žmogaus kraujotaka, nurimsta nervų sistema. Skeptikams ji siūlo patiems tai išbandyti, sako – įsitikins patys.
Miestiečiai pajunta deguonies perteklių
Loretos patarimas – pasirinkti vieną medį ir stebėti jį visus metus. Tuomet pamatysime, kokia įstabi menininkė yra gamta ir kokį grožį ji sukuria skirtingais metų laikais.
Važiuoti į mišką mūsų pašnekovės siūlo nusiteikus pozityviai, su gera nuotaika, o nuvažiavus pasistengti pamatyti visą jo grožį. Anot Dalios, kad ir ant kelmo prisėdus kurį laiką stebėti bent kvadratinį metrą paklotės. Kiek ten visko knibžda, kokia pribloškianti spalvų ir gyvybės įvairovė?..
Visai kiti pojūčiai apims pasivaikščiojus arba jei galvą užvertę kelias minutes stebėsite tik medžių viršūnes.
Dalia gerai atskiria tą žmogų, kuris miške lankosi retai. Toks žmogus, dažniausiai – miestietis, sugrįžęs guodžiasi galvos skausmu, jaučia nuovargį. „Tai deguonies pertekliaus, kurį gavo iki tol jo stygių patyręs žmogus, poveikis. Dažniausiai jis jau turi sveikatos problemų“, – sako ji.
Bevaikiai tegu eina prie akacijos
Kad kiekvienam mūsų ypač tinka kažkuri viena medžių rūšis, jau girdėjo visi, bent kiek pasidomėję gamtos galiomis. Loreta žino, kaip surasti sau tinkamą medį: ogi eiti link jo atsuktais į jį delnais. Neprieiti arčiau nei 10-15 cm – jau pajausite nuo medžio sklindant šilumą arba… šaltį.
Kitų ženklų ir nereikės – šis bus pats tikriausias.
Audronė, Loreta ir Dalia prie tokio pasirinkto medžio priglunda, jį apsikabina ir krūtine, ir nugara, pastovi taip 10 ar 15 minučių.
Ką jaučia? „Ateina energija, žvalumas, skaidresnės mintys. Pagaliau, prie medžio prigludus blogų minčių jau savaime nebelieka“, – vardija visos.
Loreta žino ir labiausiai moterims tinkamą medį – tai akacija. Anot jos, senų senovėje būtent prie šio kvapnaus ir teigiamą energiją skleidžiančio medžio pastovėti neveltui eidavo bevaikės poros…
Stiprybei – ąžuolas, švelnumui – beržas
Kad medžių spyglių išskiriamos lakiosios medžiagos – fitoncidai – naikina mikrobus, irgi žino daugelis. „Todėl vos radę laiko žingsniuokime šilo link“, – pataria Audronė.
Daugiausia – net 30 kartų daugiau nei kiti spygliuočiai – fitoncidų išskiria kadugys. O jei po šilą vaikščiodami dar ir kadugio šakelių, spyglių bei uogų prisirinksime, galėsime namie patalpas jais pasmilkyti – puikiausiai dezinfekuoja.
Dalia primena kitą liaudies išmintį: stiprybės pasisemti einame prie ąžuolo, grįžę nuo jo pajuntame, jog kur kas tvirčiau galime apginti savo nuomonę. O štai pasivaikščioję po beržyną tampame lankstesni, švelnesni, lyriškesni.
„Jei beržas tave pamils – sveikatos įpils“, – dar vieną tiesą rimuoja Loreta. Nepasiginčysi su tuo surimuotu dvieiliu, nes juk ir vaikas žino, kad pavasarinė beržo sula valo organizmą, pripildo jį vitaminų, mineralinių medžiagų, gliukozės.
Kaštonų prie namų nesodinkime
Bet jos žino ir kitokių tiesų. Yra medžiai – energetiniai vampyrai: šermukšnis, eglė, tuopa. Prie jų glaustis nepatartų. Vaikščioti po pušyną nerekomenduoja tiems, kieno širdelė negaluoja. Tik turintiems kvėpavimo takų problemų ten pasivaikščioti patartina.
Miškininkės žino ir Santariškių klinikų profesoriaus K.Danio patarimą, jog prie gyvenamųjų namų nederėtų sodinti kaštonų – jie neigiamai veikia žmogaus psichiką. Dar iš studijų laikų jos įsiminė dėstytojų nurodymą, jog ir prie vaikų ugdymo įstaigų šio medžio taip pat geriau nesodinti.
Gamtoje, anot Dalios, visur yra pusiausvyra, tad ir kaštono vaisiai turi ir gydomųjų, ir nuodingų sąvybių. Juos pakramčius gali atsirasti gleivinės nudegimai, tačiau nepraloš tie, kas miegamajame pasidės 3 kaštoniukus – tai apsaugos nuo infekcinių ligų.
Pagaliau, jei tikite galinga kaštono raminamajama energija ir susiradę gražų tamsiai rudą rudens pranašą įsidėsite jį į kišenę ir karts nuo karto pavoliosite delne – irgi puiku. Tai jums priimtinas, vadinasi – jums tinkamas, o todėl ir teigiamai veikiantis ritualas.
„Visą tą naudą galime pasiimti iš gamtos, bet svarbu ir jai nepakenkti“, – sako miškininkių tijulė.
Tad išgirskime, imkime naudą, pozityvią energiją, vitaminus, fitoncidus ir sveikatą. Bet ir duokime: bent jau (fu – kaip proziška) šiukšles išvažiuodami iš miško susirinkime. Kad kiti (o ir patys kitą kartą) atvažiavę sveikatos pasisemti neigiamų emocijų nepatirtume.