Pačiame gražiausiame privačiame Lietuvos miške – Gaidelių – išversta krūva senų baldų, – su tokiu neįtikėtinu akibrokštu susidūrėme šią savaitę. Miško teršėjas nė neįtarė, kad sumanęs atsikratyti senienų iš savo namų nuklys į (ir pataikyk tu man taip!) pavyzdingiausiai Lietuvoje tvarkomą miško kampelį…
O to kampelio savininkas irgi nė blogiausiame sapne nematė, kad vos prieš kelias dienas išvalęs iš miško krūvą senų televizorių, jau pirmadienį ras jame naują krūvą – šįkart žalių baldų.
Paviešinę šį niekšišką darbą „Šilutės naujienų” feisbuko paskyroje sulaukėme tikro atsiliepimų bumo. Išaiškinti šį detektyvą padėjo mūsų skaitytojai, kurie labai greitai informavo, kad kaip tik tokie baldai sekmadienio vakare raudonu automobiliu buvo išgabenti iš Knygnešių g. 15 namo III laiptinės…
Informaciją pateikėme ir senjorui, ir visoms atsakingoms institucijoms, o tokius nesusipratėlius kontroliuojantys pareigūnai jau rašo protokolą ir žada skirti baudą. Neabejotina – tai bus puiki pamoka ir šimtams kitų miško teršėjų.
Išvežė vieną krūvą, rado kitą
Pirmadienio rytą redakcijai paskambinęs Antanas Algirdas Ramanauskas guodėsi vos prieš kelias dienas iš savo miško išgabenęs krūvą senų radijo imtuvų, televizorių ir jų detalių. Akivaizdu tai buvo kažkurio šios srities meistro darbas. Vyriškis prisikrovė pilną savo automobilį to „gėrio” ir išvežė į visai netoli esantį Rumšų sąvartyną.
Priduodant atliekas mokėti nereikėjo.
O tą rytą Antano laukė dar vienas akibrokštas – miške gulėjo nauja krūva, tik šįkart – baldų. Foteliai ir sofos liekanos, aptraukti ryškiai žalsvu gobelenu, buvo matomi ir miško vaizdą darkė iš toli.
Senjorui trūko kantrybė ir jis susirado „Šilutės naujienų” telefono numerį. Antanas prašė atvažiuoti ir nufotografuoti nežinomo nevaleikos prišiukšlintą vietą. Senjoras vylėsi, kad baldus pamatę skaitytojai padės atrasti jų savininką. Ir neapsiriko.
„Juk kartą suklydęs žmogus dar gali pasitaisyti? Gal koks kaimynas pažins, kur tokius matė ir paragins baldų savininką, kad verčiau jis pats juos susirinktų ir išsivežtų”, – geranoriškai svarstė 92-uosius metus bebaigiantis miško savininkas.
„Kodėl žmonės neveža tų atliekų į Rumšus, o atveža į mišką? Juk atstumas būtų toks pat. Kaip jiems sąžinė leidžia taip teršti gamtą?” – nesuvokė pašnekovas.
Tvarkydamas mišką pritraukia nevaleikas
Šioje vietoje priminsime, kad p. Antano miške jau svečiavomės prieš 5 metus, kuomet 2015-ųjų birželį čia buvo sukviesti visų Lietuvos privačių miškų savininkai. Tokio sukvietimo tikslas buvo ypač gražus – po Antano mišką tuomet pasklido visos Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) nariai – daugiau nei pusšimtis žmonių. LMSA – nuo 1993-ųjų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje. Jos nariai tuomet iš visų šalies kampelių suvažiavo pamatyti, kaip savo valdose tvarkosi 2014 m. respublikinio konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privataus miško valda“ nugalėtojas. Tokio konkurso tikslas – ne tik atrasti puikiai besitvarkančius ir idėjų turinčius miško savininkus, bet ir skleisti jų patirtį, sudaryti galimybes iš jų pasimokyti kitiems.
Toks titulas į Šilutės rajoną parvažiavo pirmą kartą, o jį gavo 41 hektarą miško mūsų rajone valdantis klaipėdietis. Tada pirmą kartą rajone sulaukta ir tokio gausaus būrio miškų savininkų, panorusių pamatyti, kaip tvarkosi geriausias iš geriausių, ir pasimokyti iš A. A. Ramanausko.
Prieš 20 metų atgavęs savo mišką, A. A. Ramanauskas nuolat jį puoselėja. „Šilutės naujienoms“ jis tuomet pasakojo, jog kai 1999-aisiais atgavo savo miško valdas, jose plytėjo pelkė. Tad ne vieną pavasarį jam teko užsiimti ir griovių kasimu (jų išrausė kelis kilometrus), teko įsirengti keliukus, iškirsti menkaverčius beržynus ir senas pušis. O tuos darbus atlikus laukė nauji – reikėjo tuščius plotus užsodinti nauju mišku. Keliolika ha miško jau užsodino naujai.
Vėliau p. Antanui kilo mintis savo miške įrengti net poilsiavietes, tad sumeistravo čia stalą ir kėdes. Bet neilgai trukus suprato, kad, jo žodžiais tariant, „mūsų žmonėms dar reikia „augti“, kol išmoks saugoti kitų padarytą grožį“. Mat greit iš jo darbo liko tik stalu paverstas milžiniškas kelmas, kurio nutempti vandalai nepajėgė. O miško kėdės dingo visai…
Antanas ir dabar pasvarsto, kodėl taip prižiūrėdamas savo mišką jis tarsi traukia nevaleikas…
Šilutiškiai sukruto ir netylėjo
Paviešinus Antano miške rastų atliekų nuotraukas ilgai laukti nereikėjo. Jau tą patį vakarą šilutiškiai suskubo dalintis mintimis apie tai, kaip reikėtų bausti taip besielgiančius žmones (tiesa, šįkart pastarąjį žodį norėtųsi rašyti kabutėse).
„Gaila labai. Nes šitas miškas labai gražus yra. Tik žmonės nemąsto”, – rašė Gabrielė. „Išaiškinus teršėją, bauda turėtų būti tokia, jog ne tik pačiam strigtų gerklėje, bet ir aplinkiniams kartotų TO nedaryti. Šiaip, tai reiktų tokiam šiukšlei išvalyti ne tik savo šiukšles, bet ir dar kokių dešimties kilometrų spinduliu“, – antrino Vilma.
Konkrečiai prie reikalo pirmoji perėjo Viktorija: „Vasario 23 dieną, vakare, iš Knygnešių 15 namo iškeliavo priekabėlėje žali baldai, panašūs, o gal net tokie patys“, – rašė ji. „Jei neapsirinku, iš Knygnešių g. išvažiavo raudonu pasatu“, – pridūrė Asta.
„Žmonės be smegenų visai, yra tam skirtos negabaritinių atliekų aikštelės, ten net ir už dyką eina priduoti visokias atliekas“, – nevaleiką bandė paprotinti Tadas. O Lorentas pasidalijo dar įdomesniu pastebėjimu: „Mačiau, norėjo beždžionkėj išmest, bet matyt mus pamatė, ir išvarė į Gaidelius“, – pranešė jis.
Dar bent pusšimtis komentatorių šiukšlintojui pažėrė tokių palinkėjimų, kad jų viešai necituosime…
Turės išvalyti mišką
Tyrimą pradėjome ir mes. Šilutės r. policijos komisariato viršininkas Artūras Mikalauskas sakė, kad atsakomybę už panašius atvejus numato Administracinio teisės pažeidimų kodekso 247 straipsnis. Tačiau jį taikyti policija galių neturi. Teisę surašyti protokolus ir priimti nutarimus dėl nuobaudų turi Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai. Pastarieji į pareigūnus kreipiasi tik tada, jei patys nepajėgia nustatyti pažeidėjų. Policija gali padėti tai padaryti.
A. Mikalauskas prisiminė kelių metų senumo atvejį, kai buvo nugenėti Šilutėje, Taikos gatvėje augę medžiai. Tuomet šios „akcijos“ sumanytoją irgi teko išaiškinti policijai, o baudė aplinkosaugininkai.
Kadangi privačių miškų reikalus sprendžia Privačių miškų ūkio priežiūros skyrius, kreipėmės į šio skyriaus vyriausiąjį specialistą Ričardą Bandzą.
„Rašysime protokolą. Tikiuosi daugeliui kitų miško teršėjų bus labai gera pamoka“, – sakė specialistas, sužinojęs, kad ketiname viešinti šį juodą darbą padariusį žmogų. O savo ruožtu pažadėjo, kad teršėjas turės ne tik išvalyti mišką, bet ir atvežti dokumentą, liudijantį, jog atidavė atliekas į Stambiagabaričių atliekų aikštelę Rumšuose.
Teršėjas nedelsė
O teršėjas nedelsė – jau trečiadienio rytą pats miške apsilankęs R. Bandza krūvos neberado… Specialistas juokavo, jog Knygnešių 15-ojo gyventojas akivaizdžiai „dirbo“ naktį, mat keleto gelžgalių tamsoje visgi neįžiūrėjo, juos į savo automobilį teko susikrauti R. Bandzai.
Kur miško teršėjas nuvežė savo „žaliuosius“, galėjome tik spėlioti, mat Rumšų aikštelės darbuotojas apie šią istoriją jau irgi buvo girdėjęs, bet baldų čia dar nematė. Belieka viltis, kad kurio nors kito miško savininkas neaptiks jų savo plotuose…
O R. Banzda pažadėjo nesusipratėlį aplankyti ir namuose, ir paprašyti pasiaiškinti. „Kadangi šįkart mišką jis išvalė, gamtai padarytos žalos dydis jam nebus skaičiuojamas. Tačiau gresia įspėjimas arba bauda, nes jis padarė Lankymosi miške reglamentavimo teisės aktų pažeidimą“, – sakė R. Bandza.
Tačiau jei teršėjo nebūtų pavykę nustatyti, miško savininkui tektų prievolė pačiam dar kartą valyti savo valdas. O už tai, kad neteko, A. A. Ramanauskas dėkoja mūsų skaitytojams.