Jau visai netrukus miškuose pasirodys pirmosios uogos. Visgi aukštų braškių kainų išgąsdinti lietuviai nerimauja, ar įpirks ir miško gėrybes. GRYNAS.lt domisi, kokių uogų kainų tikėtis. Prasidėjus vasarai daugelis gamtos mylėtojų nekantrauja, kada galės džiaugtis ne tik gerais orais, bet ir miško uogomis. Vieniems patinka žemuogės, kitiems mėlynės, treti neabejingi bruknėms ar spanguolėms. Specialistų teigimu, pirmosios uogos turėtų pasirodyti jau už kelių savaičių. Prognozės: padėtis nebus prasta Mūsų šalyje pirmosios uogos paprastai pasirodo birželio mėnesį. Netrukus tai vienur, tai kitur bus galima išvysti pavienių žemuogių. Tiesa, tai – tik pradžia. Tikrasis uogų rinkimo sezonas prasideda liepą.
Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius spėjo, kad šiais metais uogų bus daugiau nei pernai, tačiau ypatinga jų gausa šis sezonas neturėtų pasižymėti. Pasak specialisto, tiksliai pasakyti, kiek ir kokių gėrybių turėsime, kol kas sudėtinga dėl gana ilgo pavasario: „Pavasaris, visi suprantam, buvo gana šaltas. Jis užsitęsė ir netgi smalsu ir įdomu, kaip čia bus su tuo derliumi. Vabzdžiukų, kurie atlieka tam tikrą darbą, skraidymas buvo žymiai mažesnis.“ Norint sužinoti, kokių uogų bus daugiau, pravartu pažiūrėti į žydinčius augalus. Pasak gamtininko Selemono Paltanavičiaus, jei kojos nepakiš šalnos, šią vasarą lietuviai galės džiaugtis mėlynėmis: „Kol kas mėlynės šiemet žydėjo labai gerai. Atrodo, kad per jų žydėjimą šalnų nebuvo ar bent jau prie žemės nebuvo šalnos tiek stiprios, kad žiedai neužmegztų uogų arba užmegztos uogos nušaltų ir nubirtų. Kol kas atrodo, kad mėlynių derlius turėtų būti neblogas“.
S. Paltanavičius taip pat atkreipė dėmesį ir į bruknes: „Labai gausiai šiais metais žydėjo bruknės. Tai yra visus metus žaliuojantis augalas. Ir tų žiedų kekės labai vešlios, labai gyvybingos būna. Jos žydi iki šiol. Bruknės paprastai pradedamos rinkti tiktai rugpjūtį, pačios geriausios būna apie rugpjūčio vidurį. Tai dar ankstoka pasakyti konkrečiai, kaip ten su jomis bus“, – pasakojo gamtininkas. Tiesa, ne visi randa laiko uogavimui. Tie, kurie neturi galimybių vasarą leisti rinkdami miško gėrybes, atšilus orui skuba į turgelius. Čia kanos svyruoja priklausomai nuo derliaus gausumo ir paklausos. Pavyzdžiui, praėjusiais metais už litrą mėlynių turgavietėje sezono metu tekdavo sumokėti apie 2,30–3 eurus. Panašiai kainavo ir litras spanguolių. Žemuogių stiklinė galėjo atsieiti apie 1,50–2 eurus. Prekybos centre mokėti tekdavo daugiau. O kokios kainos mūsų laukia šiais metais? Pasak V. Varanavičiaus, uogų kaina šiemet neturėtų ypatingai kilti – lietuviai nelinkę išlaidauti: „Praeitų metų praktika parodė, kad brangių uogų niekam nereikia tiesiog. Praeitais metais lyg tų uogų buvo sąlyginai mažai ir vis tiek jų kaina nebuvo aukšta. Matyt, naudojimas uogų, kada jos brangios, pasidaro ribotas. Taip, kad didelių kainų tikėtis negalima.“ Už neatsakingą elgesį – sveikatos problemos ir baudos Nors uogų rinkimas gali suteikti daug džiaugsmo ir dauguma jų nekantriai laukia, tačiau specialistai įspėja neskubėti. Neapdairiai renkant uogas galima nukentėti. Keliaujant mišku pravartu prisiminti, kad jei nesate įsitikinę, kokias uogas matote, geriau jų neliesti. S. Paltanavičius įspėja, kad netrukus pasirodys ne tik naudingos ir sveikos, bet ir nuodingos gėrybės: „Keliaujant gamtoje, ypač tiems, kurie ne visai ją išmano arba nesijaučia kaip namuose, patartina būti atsargiems. Pavyzdžiui, kol kas yra žalios, bet tuoj pat pradės raudonuoti nuodingos žalčialunkio uogos. Uogaujant gamtoje reikėtų tokiu paprastu vadovautis principu: nepažįsti–neimk.“
Sveikatos problemas gali sukelti ne tik nuodingos, bet ir nesunokusios uogos. Suvalgius didesnį kiekį žalių gėrybių gali pradėti skaudėti skrandį, pilvą, padidėti rūgštingumas ir supykinti. Pasak gamtininko S. Paltnavičiaus, neprinokusių uogų rinkimas bei vartojimas neturi prasmės: „Čia kaip ir bet kurį pusiau žalią, nepilnai paruoštą maistą valgyti. Turbūt dažniausiai taip daroma todėl, kad norima prieš kitus pasigirti arba vadovaujantis archajišku principu: jei aš neimsiu, kažkas kitas paims.“ Atsiranda žmonių, bandančių žalias uogas sunokinti namuose. Taip dažniausiai elgiamasi su spanguolėmis. S. Paltanavičius pabrėžė, kad šitaip elgiantis uogos netenka maistingųjų savybių: „Nauda iš tokių uogų – menka. Jos tų savo gerųjų savybių netenka. Su uogom taip yra: jos yra pačios skaniausios ir naudingiausios sveikatai, kai tikrai prisirpsta“, – pabrėžė gamtininkas Dažniausiai žalias uogas dideliais kiekiais renka ir nokina nesąžiningi prekiautojai. Tačiau tai – tik viena iš problemų. Miško krūmynai neretai nukenčia ir nuo vadinamųjų „šukuotojų“.
Uogų rinkimą apibrėžia Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka. Taisyklės leidžia uogas rinkti rankomis. Naudoti gėrybių rinkimui skirtas šukas, brauktuvus – griežtai draudžiama. Dažniausiai nuo „šukų“ nukenčia mėlynės. Šie įrankiai žaloja augalus. Juos naudojantiems gresia baudos nuo 7 iki 28 eurų, pareigūnams – nuo 28 iki 57 eurų. Įranga konfiskuojama. Pasak S. Paltanavičiaus, naudojant neleistinas „šukas“ mažėja derlius, nukenčia niekuo dėti ir sąžiningi miško gėrybių mėgėjai, įprastose vietose neberandantys uogų: „Tiesiog uogos tokiomis priemonėmis maigomos, sutrinamos. Jos tikrai neturi jokio patrauklumo – šiukšlėtos. Svarbiausias dalykas – visi uogakrūmiai, kurie yra taip nubraukti, nušienauti (ypač mėlynės), kitais metais menkai žydės ir duos vaisių. Mėlynės yra daugiametis krūmokšnis ir jeigu jo viršūnė yra sužalojama, tai tiesiog po to labai ilgai užtrunka, kol augalas atsigauna, vėl pradeda nokinti uogų“. Pastebėjus tokius pažeidėjus raginama nedelsiant pranešti miškininkams arba aplinkosaugininkams.
Uogautojai taip pat turėtų prisiminti kitą svarbų dalyką – rinkti gėrybes galima ne kiekviename miške. Prieš išsiruošiant ieškoti uogų pravartu pasidomėti, ar nusižiūrėtas miškas nėra rezervato teritorijoje. Lankymasis ir miško gėrybių rinkimas tokiose vietose yra griežtai ribojamas. Jei būsite pagautas rezervato teritorijoje nelegaliai renkant uogas, sulauksite baudos. Ji yra nuo 80 iki 150 eurų. Jei nusižengėte ne pirmą kartą, gali tekti pakloti ženkliai didesnę sumą – nuo 230 iki 400 eurų.
Pasak Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktoriaus Eimučio Gudelevičiaus, rezervate dažniausiai pagaunami nesąžiningai prekybai, o ne paprastam namų naudojimui spanguoles renkantys asmenys: „Tai yra verslas iš tikrųjų. Dažniausiai tai būna asocialūs žmonės, kuriuos atveža, kažkur apgyvendina. Jie tuo metu renka uogas ir paskui patiems perpardavinėtojams parneša. Sudėtinga yra situacija“, – pasakojo E. Gudelevičius. Specialistas teigė, kad rezervato teritorija yra griežtai stebima, todėl nereikėtų rizikuoti įkliūti ir rinkti uogas ten, kur to daryti negalima: „Mes jau stebėdami tą aplinką, tą rezervatą matom, kada uogos pradeda nokti. Atsiranda tokių, kurie netgi žalias uogas renka, paskui jas sunokina namuose ir pardavinėja. Mūsų inspektoriai eina į mišką, stebi, ar yra tų pažeidėjų. Turim apžvalgos bokštą, iš kurio su žiūronais galima žiūrėti, ar tose pelkėse, tose spanguolėms tinkamose vietose nėra žmonių“. E. Gudelevičius prabrėžė, jog tikrinimai vyksta dažnai ir skirtingu paros metu, todėl pažeidėjai gali būti bet kada užklupti.