Miško valdos atsidalijimas

12-rugsejo-23-1348427935-Šiuo metu privatūs miškai sudaro daugiau nei  818 tūkst. ha, o privačių miškų savininkų yra daugiau kaip 246 tūkstančiai. Vidutinis miško valdos dydis siekia 3,32 ha.

Pasibaigus žemės reformai, miško savininkų bus daugiau nei 250 tūkst. ir jie valdys beveik pusę šalies miškų.
Miško savininkams iškyla daug sunkumų, kai yra ne vienas, o keli valdos bendrasavininkai.

Ne visuomet sutampa bendrasavininkų miško disponavimo norai, lūkesčiai bei galimybės. Esant tokiai situacijai problema dažnai sprendžiama pasidalinus miško valdą.

Miško savininkai gali pasidalinti valdą, jei padalinus ne saugomoje teritorijoje esančią miško valdą kiekvienam bendrasavininkui tektų ne mažiau nei 5 ha valdos ploto. Tačiau, jei padalinus miško valdą kiekvienam bendrasavininkui tektų mažiau nei 5 ha jos ploto, valdos atsidalinti negalima, išskyrus šiuos keturis atvejus:

1) atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą.

Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype;

2) atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju formuojami du – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas;

3) atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), eksploatuoti;

4) atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti.

Tuo atveju, kai valdos atsidalinti negalima, savo miško dalimi miško savininkas gali disponuoti tik bendroje nuosavybėje su kitais. Jei bendrasavininkai nenori drauge ūkininkauti visoje valdoje, vienas problemos sprendimo būdų – susitarimas dėl miško naudojimo, pasidalinant valdą tarpusavyje, nustatant rėžių ribas. Bendrasavininkų parašus ant tokio dokumento patvirtina notaras.

Savininkų teises ir galimus veiksmus saugomose teritorijose reglamentuoja LR Saugomų teritorijų įstatymas.
Keliems miško savininkams turint vieną miško valdą palankiausia surasti bendrą sprendimą, tuomet nuosavybėje esantis turtas teiks džiaugsmą.

Romualdas CICĖNAS, LMSA Ignalinos skyriaus pirmininkas
Informacija publikuojama bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.