Miškų šiukšlintojų mažėja, bet ši problema vis dar aktuali. Taip sako miškų savininkai ir prižiūrėtojai.
Žaliojo gimtinės rūbo – miškų – teršėjų laukia solidžios baudos, bet jie, užuot atliekomis atsikratę civilizuotai, vis dar gabena jas į miškus. Vieni stengiasi nusigrūsti kuo giliau į tankmę, kiti, kuriems kelią pastoja miškų savininkų pastatytos užtvaros, šiukšles išverčia tiesiog šalia jų.
Tvarkytis padėjo depozito sistema
Šilutės rajono savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vyriausiasis specialistas – gamtosaugininkas Pranas Sirtautas sako, kad padėtis mūsų miškuose gerėja. Anot jo, šiandieninė situacija nuo buvusios prieš 10-metį skiriasi kaip diena ir naktis.
„Anksčiau miškuose visur akis badė vadinamieji „bambaliai“ nuo alaus ir padangos. Dabar padangų dar galima rasti, bet plastikinius butelius sutvarkyti padėjo depozito sistema. Dabar kiekvienas alaus vartotojas juos susirenka“, – sako P.Sirtautas.
Valyti tenka savininkams
Pasak specialisto, privačiame miške rastas šiukšles privalo sutvarkyti pats miško savininkas, o valstybiniuose miškuose tuo užsiima urėdija. Pavyzdžiui, pernai vienas grybautojas buvo nurodęs, kur Ramučių miške rado šiukšlių krūvą. Miškininkai šiukšles išvežė.
Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Artūras Znutas irgi pritaria, kad miškai švarėja, nes žmonės ima suprasti, jog šiukšlėms miške – ne vieta.
Dėl to, kad atliekų vis dar aptinkama, pašnekovo nuomone, yra kalta ir netobula mūsų atliekų surinkimo sistema: trūksta konteinerių, toli tenka važiuoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Jis įtaria, kad ir dalis smulkiųjų automobilių servisų darbuotojų, keičiančių padangas ir privalančių jas priimti, ne visada nugabena jas į atliekų surinkimo aikšteles. Vieni neturi technikos, kiti gaili laiko ar taip bando sutaupyti, todėl išverčia krūvas miškuose.
Dar viena kategorija miškų šiukšlintojų yra sodininkai, kurie dažnai sodų atliekas nuveža tik iki artimiausio miškelio.
Jei miško savininkas aptinka savo miške šiukšlių ir jam pavyksta nustatyti kaltininką, pastarasis neabejotinai pelnys baudą. Pasak A.Znuto, jei krūva mažesnė nei 100 decimetrų, šiukšlintojui gresia bauda nuo 30 iki 90 eurų, jei didesnė nei 1 kub. m – nuo 550 iki 1500 eurų, o jei viršija 5 kub. m, piniginę teks patuštinti nuo 2300 iki 2900 eurų siekiančia bauda.
Be to, dar teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą – 4 344 eurus už toną.
Jei atliekos pavojingos (jose yra tepaluotų skudurų, filtrų, cheminių medžiagų, elektronikos įrenginių, televizorių ir t.t.), žalos gamtai tarifas smarkiai išauga – už toną priskaičiuojama 10 426 eurų bauda.
Tiesa, pastaraisiais metais tokių baudų skirti neteko, nes, pasak A.Znuto, šiukšlintojai į miškus važiuoja tuomet, kai tikisi, jog ten nebebus nė vieno žmogaus.
Jei nutvertas šiukšlintojas geranoriškai sutinka sutvarkyti vietą, žala gamtai jam gali būti ir neskaičiuojama.
Gelbsti užtvaros
Kiek kitokia yra apie 25 hektarus miško Šilutės rajone valdančio Alvydo nuomonė. Vyras pasakoja, jog nuo to laiko, kai jis 2002 metais susigrąžino savo miškus, miško teršėjų beveik nemažėja.
Po savo miškus nuolat vaikštantis Alvydas dažnai juose randa įvairių maisto pakuočių, plastikinių kavos indelių, kuriuos į mišką atvažiavę „poilsiautojai“ greičiausiai išmeta tiesiog per automobilio langus. Miško savininkas nuolat šiukšles surenka ir išmeta kuriame nors miesto šiukšlių konteineryje.
Kartą ar du per metus Alvydas miškuose aptinka ir dideles krūvas šiukšlių – tiek, kiek tilptų į automobilio bagažinę. Tai buitinės atliekos, seni drabužiai, net baldų ar statybinės atliekos.
„Ką darysi, tenka ir jas kuopti, juk nepaliksi gadinti miško“, – sako vyras.
Jis tose krūvose dar neieškojęs šiukšlintojo paliktų duomenų, bet neatmeta galimybės, kad kada nors taip padarys. Užtat kartą apie šiukšlintojus pranešė aplinkosaugininkams. „Jie pasiūlė man budėti savo miškuose, pačiam pagauti šiukšlintojus ir aplinkosaugininkams pranešti jų pavardes“, – piktinasi Alvydas.
Jo nuomone, nuo šiukšlintojų miškus gelbsti tik užtvaros miško keliuose, kurias savininkai turi teisę įrengti: ten, kur neįmanoma įvažiuoti, šiukšlių beveik nebūna. 
