Baravykas – gigantas
Šilutės turguje grybus ir uogas pardavinėjantys Stanislovas ir Dalia Proberkai pasakoja, kad grybauja savo malonumui, bet grybai miške tikrai po kojomis nesimėto ir dar tenka gerokai paieškoti. „Kol kas reikia ieškoti, bet kas netingi – prisirinks“ – juokauja Stanislovas.
Ant poros stalo puikuojasi baravykai ir voveraitės. Už litrą voveraičių pora prašo 3 eurus, o baravykų – 5 eurus.
Žvilgsnis nukrypsta į ant prekystalio gulintį didžiulį baravyką. Paklausus jo svorio, Proberkai prisipažįsta, kad baravyko nesvėrė, bet drąsiai teigia, kad šis tikrai sveria virš kilogramo. Grybas neturi ir kainos. Baravyką gigantą radusi pora juokauja, kad dėl kainos galima derėtis.
Paklausus, kur tokių grybų rasti, pora atskleisti nenori ir pašmaikštauja, kad grybus augina šiltnamyje.
Grybavimas – malonumas
Nuo mažens grybaujantį šyliškį Kazį Jankauską galima vadinti užkietėjusiu grybautoju. Vyras pasakoja, kad grybauti gali kiaurą dieną, tai jam – tikras malonumas.
„Išeinu į mišką, pasivaikštau, pailsiu. Turiu laisvo laiko ir einu grybauti – man tai malonumas, laisvalaikis. Kol neprigrybauju kibiro, tol iš miško neišeinu“, – pasakoja Kazys.
Vyras atskleidžia, kad kol kas miškuose karaliauja voveraitės, bet pamažu atsiranda ir kitokių grybų.
Dar liepos pradžioje šyliškis grybaudamas, be voveraičių, rado vos kelis raudonviršius, o praėjusį šeštadienį jau daugiau. „Voveraites galima tiesiog šienauti, priklaupi ir pjaustai, o didžiųjų grybų kol kas dar nedaug“, – pasakoja Kazys.