Miškuose neradę laužavietės, šašlykų neragausime

misku lankymas NorkaiciaiGegužę Smiltynės miškus nusiaubęs šiurpus gaisras Aplinkos ministerijos valdininkus ir šalies miškininkus privertė dar kartą prabilti apie saugą miškuose.

Šilutės miškų urėdijos specialistai irgi dar kartą akcentuoja lankymosi miškuose reikalavimus, kurie pastaruoju laiku gerokai sugriežtinti ir kurių nesilaikantiems poilsiautojams gali tekti ir savo pinigines gerokai paploninti, mat baudos nuo gegužės 28 dienos išaugo net 5 kartus.

Miškininkai dėkoja gyventojams

Žinia, vasara miškininkams – didžiausią nerimą keliantis laikas, mat kaip tik tuomet į miškus plūsteli ne tik pavieniai uogautojai ir grybautojai, bet kartais ištisi jų srautai. Tiesa, šiemetinė vasara kol kas pasistengė bent tuo, kad miškuose nėra labai sausa, tad ir gaisrų pavojus juose kiek mažesnis nei kitais metais.

Šilutės urėdijos miškų saugos inžinierius Romas Gečas džiaugiasi, jog urėdijos miškuose šiemet iki liepos gaisrų apskritai dar nebuvo, nors kasmet Šilutės urėdijos teritorijoje kildavo po 2-3 gaisrus. Pernai buvo kilę du gaisrai.

Nors mūsų rajono teritorijoje yra daug pušynų, kurie priklauso aukščiausiai gaisringumo klasei ir kuriuose liepsnos įsiplieskia ypač greit, didelių nuostolių išvengiama, nes mūsų miškininkai nesėdi sudėję rankas. Jie budi patys ir naudoja specialią techniką – Šilutėje, Švėkšnoje ir Pagėgiuose prieš kelerius metus buvo įrengtos gaisrų stebėjimo kameros.

„Bet labiausiai mums padeda žmonės. Pastebime, kad mūsų rajono gyventojų atsakingumas kasmet auga, žmonės mums arba Bendruoju pagalbos telefonu skambina vos pamatę dūmelį, dažnai ir patys imasi gesinti. Todėl labiausiai padėkoti norime mūsų žmonėms“, – sako R.Gečas.

Kur panorėję laužo nekursime

Miškininkai akcentuoja, kad visi žmonės gali lankytis visų nuosavybės formų miškuose, išskyrus rezervatus ir specialios paskirties objektus. Bet jie turėtų žinoti naujausias lankymosi miškuose taisykles, kuriose yra daug naujovių.

Viena tokių – miškuose draudžiama paleisti šunis be antsnukių, išskyrus atvejus, kai šuo vedamas už pavadėlio.

„Apsistoti miškuose galima tik specialiai įrengtuose objektuose, draudžiama juose ir kirsti bei žaloti medžius, o laužui įsikurti reikia prisirinkti šakų. Laužo nebegalima kurti kur sumanius, tik specialiai tam miškininkų paruoštose poilsiaviečių vietose.

Laužą reikia prižiūrėti, o baigus kūrenti užpilti žemėmis ar vandeniu. Negalima gaudyti laukinių gyvūnų, rinkti jų kiaušinius ar ardyti būstus, juos trikdyti, gadinti želdinių apsaugos priemones“, – pasakoja miško želdinimo inžinierė Audronė Balčiūnienė.

Šių reikalavimų nesilaikantys piliečiai bus įspėti arba nubausti 50-200 litų bauda, pareigūnai gali pelnyti 150-400 litų baudą.

Pasak miškininkės, pamačius liepsnų židinį nebūtina ieškoti miškininkų telefonų – reikia skambinti Bendrajam pagalbos centrui tel. 112, o jo specialistai praneš budintiems miškininkams. Šiam centrui privalu pranešti ir apie pastebėtus ligotus ar keistai besielgiančius laukinius gyvūnus.

Miške palikime tik blogą nuotaiką

Taigi jei nuvykę prie ežero nematote laužavietės, šašlykus teks pamiršti. Jų negalima kepti, net jei atsivešite nuosavą šašlykinę. Atsivežtas malkas padegti irgi galima tik specialioje stovyklavietėje įrengtoje laužavietėje.

Patiems stovyklautojams įrengti laužaviečių nebegalima. Valstybiniuose miškuose stovyklavietes įrengia miškininkai. Jos rengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau kaip 5 m nuo medžių kamienų, apsaugomos pusės metro mineralizuotomis juostomis.

Nesilaikantiems visų šių reikalavimų gresia pastaruoju metu smarkiai išaugusios baudos – už priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymą piliečiams teks sumokėti nuo 100 iki 200 litų, o pareigūnams – nuo 300 iki 600 litų.

Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas įspėja, kad tokią sumą teks susimokėti ne tik už ne vietoje susikurtą laužiuką, bet ir už kitus pažeidimus, pavyzdžiui – miške numestą nuorūką.

O miško padegėjams arba kitiems priešgaisrinės saugos reikalavimų nepaisantiems piliečiams, kurių elgesys sukėlė arba leido išplisti miško gaisrui, gresia bauda nuo 2000 iki 4000 litų. Pareigūnai baudžiami dar griežčiau – nuo 4000 iki 8000 litų bauda.

Miškuose draudžiama kur sumanius važinėti ir automobiliais bei juos statyti, už tokius pažeidimus piliečiai gali sumokėti 50-200 litų baudas.

Rengti miškuose masinius sporto, kultūros ar kitokius renginius galima tik gavus raštišką jų savininko ar valdytojo sutikimą.
Beje, po iškylos likusių šiukšlių užkasti po medžiu irgi negalima – atsakomybė numatyta ir už šį pažeidimą.

„Žengdami į mišką kartu „pasiimkime“ ir gerą gabalą pilietinės atsakomybės, o išvažiuodami namo susirinkime viską, ką atsivežėme, nepamirškime, kad dar ne kartą norėsime čia atvažiuoti. Miške palikime tik blogą nuotaiką“, – linki A.Balčiūnienė ir R.Gečas.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.