Britų laivas „Conrad“, vikingų laivas, Rusijos laivyno upių kateris, šarvuotis „Novgorod“, Kolumbo eskadros „Pinta“, skraidymo aparatas, torpedinis kateris, burlaivis „Wodnik“, valdovų rūmai ar net lauko tualetas – visa tai modelizmo fanatiko 55-erių šilutiškio Antano POVILAIČIO kūriniai.
Delne vartant miniatiūrinį laivo žibintą su žvake viduje, valtelę ar pašto karietos ratą, nejučia kyla mintis, kad tai – stebuklingo mažinimo aparato pasekmė.
A.Povilaitį piktina nuvalkioti šablonai apie modelizmą – keistuolių užsiėmimas ar vaikų žaidimai. „Modelizmas tiek pat rimta kiek dailininko ar skulptoriaus kūriniai. Tai iš dalies – menas“, – aiškina jis. Ši kūryba autoriui suteikia neįkainojamų istorinių žinių ir intriguojančių atradimų, kurių modelistai kartais iškapsto net daugiau nei muziejininkai.
Mokykloje sukūrė sklandytuvą
Dar besimokydamas 7 klasėje, prieš 42 metus, Antanas su klasės draugu pagamino po pirmąjį modelį – S.Dariaus ir S.Girėno lėktuvo „Lithuanica“ repliką iš medžio. Tai buvo pirmas rimtas žingsnis į modelizmo pasaulį.
Tuo metu reikėjo steigti pionierių draugovę, kurią, įkvėpta mokinių kūrinio, mokytoja pavadino garsiųjų lakūnų vardu. Nepaisant to, kad mokinių modeliai buvo puikiai įvertinti rajono mastu, pelnė apdovanojimų konkursuose, nacionalistinis kūrinys sukėlė didelį triukšmą ir A.Povilaičio biografijoje visam laikui liko įrašyta KGB užvesta byla…
Užkietėjęs konstruktorius ir išradėjas A.Povilaitis buvo nuo pat jaunų dienų. Su tuo pačiu draugu suorganizavę bičiulius jie pastatė natūralaus dydžio tikrą sklandytuvą. Jaunuoliai net buvo suplanavę, kad draugo tėvas sklandytuvą temps laukuose su pienovežiu, kad skraidyklė atsiplėštų nuo žemės. Liko tik aptraukti sklandytuvą drobe, bet mokyklos direktorius pasakė veto – įspėjo tėvus, kad neleistų vaiko skraidyti.
Šis draudimas jaunimui buvo smūgis. Entuziazmas atšalo ir apie 30 metų Antanas modelių kūrimą atidėjo į šalį. A.Povilaitis yra studijavęs režisūrą, vadovavęs Šilutės liaudies teatrui. Vėliau įkūrė savo verslą – turėjo kompiuterių įmonę. Paskutinius 9 metus Antanas užsiima programavimu.
„Baisiau nei užkietėjusiam rūkoriui gauti 10 vilkikų cigarečių. Atsispirti buvo neįmanoma. Atrodytų, seniai išgijusi liga atsinaujino vėl…“ – atviravo A.Povilaitis savo tinklalapyje, kai pirmą kartą po dešimtmečių pertraukos į akis internete pakliuvo keleto modelių nuotraukos.
Jam net sunku buvo patikėti, kaip viskas pasikeitė nuo tada, kai darė paskutinį modelį – atsirado daugybė informacijos ir galimybių. Įnikęs į atsivėrusias plačias modelizmo galimybes šilutiškis vėl ėmėsi primiršto pomėgio.
Modeliuotojai atrado pasienio katerio brėžinius
Modelizmas paprastai klasifikuojamas į asmeninį, visuomeninį ir profesionalųjį. Pirmieji modeliuotojai modelius gamina savo malonumui, juos parodo tik artimiesiems ir į platesnius vandenis neplaukia. Aukštesnė pakopa – visuomeniniu modelizmu užsiimantys kūrėjai. Jie savo darbus rodo forumuose, diskutuoja su bendraminčiais, dalyvauja konkursuose, parodose. Kuo didesnis meistriškumas, modelio tikslumas, tuo labiau artėjama link profesionaliojo modelizmo.
Daugumos Antano kuriamų modelių gamyba užtrunka nuo metų iki dvejų. Metus renkama informacija apie būsimos replikos originalą, domimasi jo istorija. Pasak A.Povilaičio, kartais šie tyrinėjimai būna daug detalesni nei muziejininkų.
Informacijos rinkimo stadijoje šiuo metu jau pusantrų metų yra A.Povilaičio būsimas projektas apie pirmąjį ir vienintelį vokiečių lėktuvnešį: brėžiniai, nuotraukos, aprašymai, knygos, archyvai. Pagal tai vėliau bus gaminamas modelis.
Lietuvoje modeliuotojai mėgsta gaminti karinį prezidento A.Smetonos laivą ir tarpukario Lietuvos pasienio katerį „Partizanas“. Besidomėdami šių laivų istorija, modeliuotojai Vokietijoje atrado laivo „Prezidentas Smetona“ gamyklinius brėžinius.
„Tuo nepasirūpino nei Lietuvos karinis jūrų laivynas, nei Klaipėdos jūrų muziejus ar Kauno istorijos muziejus, kuris išleido knygą apie laivyną. Brėžiniai gulėjo ir niekam nebuvo įdomūs“, – pasakoja šilutiškis.
Informacijos apie istorinius objektus modeliuotojai dažniausiai ieško internete, keičiasi su kolegomis, tačiau apmaudžiai pastebi, kad iš muziejų jos gauti yra beviltiška.
„Tai yra, kaip mes sakome, pūdoma kultūra. Pavyzdžiui, kolega darė A.Smetonos laivo modelį, jam reikėjo detalios informacijos, nuotraukų. Jūrų muziejus pasakė: „Gerai, jokių problemų, valanda – 200 litų“, – pasakojo A.Povilaitis.
Jis neslepia, kad panaši situacija nutiko ir su Šilutės muziejumi. Gavęs užsakymą iš Anykščių Arklio muziejaus pagaminti pašto karietą, jis susitarė, kad gamins būtent Šilutės karietos modelį. „Paprašiau istorinės informacijos iš Šilutės muziejaus, jie pažadėjo suteikti ją po dviejų savaičių. Po dviejų mėnesių paskambinu, sako: „Atleiskit, mes nieko neradom…“ Manau, greičiausiai, net nežiūrėjo, „atsirašė“ ir viskas. Paskui nuotrauką gavau jau savo kanalais“, – apgailestauja Antanas.
Vienintelė nuotrauka yra pagrindinis šaltinis, kuriuo jis remiasi kurdamas Šilutės pašto karietą.
Pasigenda užklasinės veiklos vaikams
Pagaminti modelį, kuris atrodytų kaip sumažinta replika, reikia ne tik meistriškumo, bet ir išmanyti daugelį specialybių. Anot Antano, reikia tapti chemiku, fiziku, dažytoju, braižytoju, projektuotoju, fantazuotoju… Išmokti nuo kompiuterinio projektavimo iki medžio apdirbimo, dažymo technologijų, fotografavimo niuansų.
Antano pastebėjimu, nors tarybiniais laikais nebuvo kur įsigyti dalių modeliams, tačiau sektinas dalykas, kad buvo išvystyta užklasinės veiklos sistema, veikė įvairūs būreliai. „Nesvarbu, ką vaikai kūrė, bet taip buvo ruošiami žmonės, kurie sugebėjo įkalti vinį. Dabar sistema sugriauta. Paskui stebisi darbdaviai, kodėl nėra inžinerinio mąstymo specialistų. Automatų yra, bet išsimokslinusių ir mąstančių asmenybių – vienetai. Tokių, kurie galėtų būti lyderiai įmonėse, kurti naujus produktus“, – svarsto A.Povilaitis.
Savo modelių kūrimo paslaptimis jis dalijasi asmeninėje interneto svetainėje modelizmas.lt. Ten aprašo modelių kūrimo etapus, fotografuoja ir tai daro norėdamas pamokyti pradedančiuosius. Pasaulyje profesionalus modelis vertinamas kaip meno kūrinys ir gali kainuoti net iki 100 tūkst. eurų.
Kurti padeda ir katinas
„Dirbtuvėse mano katinas vaikšto kaip šeimininkas. Grakščiai lipa ant stalo ir niekur neužkliūva. Sakau, greit modeliuoti pradės“, – juokiasi Antanas.
Nepatvirtintais duomenimis, beveik 40 proc. pasaulio modeliuotojų namie augina katinus, o dar 30 proc. – norėtų juos laikyti, sako jis. Katinai yra smalsūs, todėl Antano Silveris taip pat dalyvauja kūrybiniame procese. Pripratęs prie staklių gaudimo, pjūklo zyzimo, katinas stebi šeimininko darbą ir yra išmokęs nieko nenuversti ir nesulaužyti.
Savo modelių namuose, kaip muziejuje, A.Povilaitis nelaiko, juos dažniausiai dovanoja bičiuliams. „Padarai, ir tas modelis turi gyventi savo gyvenimą. Man jie jau – praeitas etapas. Dar nebaigus kūrinio jau mintys sukasi apie naują darbą, nes iš to būni „išaugęs“. Jeigu to jausmo nėra, reikia baigti modelizmą“, – mano A.Povilaitis.
Apibūdindamas savo modeliavimo filosofiją jis sako, jog kiekvieną mažą detalę modelyje daro kaip atskirą modelį. Pavyzdžiui, darydamas burlaivį jis atskirai gamina inkarą, žibintus ar bures kaip atskirus kūrinius. Todėl patiria ne vieną didelį pasididžiavimą baigęs daiktą, o daug mažų džiaugsmų, nusivylimų ir pergalių.
Projektas: „Kultūros uostas: Kraštiečiai.”