Mokinių sveikatos priežiūrai trūksta specialistų, pinigų ir manekenų

SVEIKATOS TARYBOJE 2Bendruomenės sveikatos tarybos posėdyje išklausyti Šilutės r. savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorės Virginijos Vaivadaitės, biuro specialistės Erikos Berdnikovič pranešimai apie šiais Sveikatingumo metais įgyvendintas priemones bei sveikatos priežiūrą mokyklose.

Savivaldybės gydytojas Marius Bartkus informavo apie Tuberkuliozės profilaktikos tvarkos aprašą, kuris bus tvirtinamas rajono savivaldybės Taryboje.

Išklausius pranešimus darytina išvada, kad valstybei ir Savivaldybei skiriant vis mažiau lėšų prevencinėms sveikatos priežiūros priemonėms, nėra ko tikėtis spartaus visuomenės sveikatos gerėjimo.

Rajono merė D.Žebelienė veltui ragino Bendruomenės sveikatos tarybos narius teikti pasiūlymus, ką reikėtų daryti, kad situacija gerėtų.

Tačiau pati merė, nors ir buvo posėdžio svečių prašoma, nedrįso pažadėti, kad Savivaldybė iš savo biudžeto sveikatingumo priemonėms ir tuberkuliozės profilaktikai skirs daugiau lėšų.

Sveikatos specialistams – aibė problemų

V.Vaivadaitė informavo, kad jos vadovaujamam biurui šiemet Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimu finansavimas buvo sumažintas bemaž penktadaliu – skirta 41 tūkst. litų mažiau nei įprasta.

Šilutės rajono mokyklose iš viso dirba 16 visuomenės sveikatos priežiūros specialistų. Daugelis iš jų pagal iš anksto sudarytą grafiką keliauja į kelias mokyklas. Šis skaičius atitinka Sveikatos priežiūros normatyvus. Tačiau V.Vaivadaitė pripažįsta, jog saugiausia būtų, kad kiekviena mokykla turėtų bent po vieną sveikatos priežiūros specialistą. Akivaizdu, kad tik keliose didžiausiose miesto mokyklose moksleiviai yra užtikrinti, jog, sutrikus sveikatai, jiems bus nedelsiant suteikta pirmoji pagalba.

V.Vaivadaitė ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai vardijo problemas: per mažai metodinės medžiagos, į darbo vietas tenka vykti savu transportu, per maži atlyginimai (už visą etatą – 1300 Lt), tėvai abejingi vaikų sveikatinimo klausimais, per didelis mokymosi krūvis mokiniams, kad juos būtų galima įtraukti į sveikatingumo veiklą.

Kad sveikatos priežiūros situacija mokyklose yra sudėtinga, patvirtino ir Pamario pagrindinės mokyklos sveikatos priežiūros specialistė Genovaitė Ona Narbutienė. Ji žino kolegių, dirbančių keliose mokyklose, vargus ir nepasitenkinimą, kad tenka nuolat važinėti į kelias darbovietes savo ar visuomeniniu transportu. Be to, ji ragino atkreipti dėmesį, kad atlyginimas už tokį atsakingą darbą yra tikrai per mažas.

Kalbant apie minėtų specialistų naudojamas priemones paaiškėjo, jog ypač aktuali problema – mokomieji manekenai. Jie reikalingi apmokyti moksleivius pirmosios pagalbos pradmenų, o juos turi tik viena – kita mokykla.

Diskutuota apie sveiką maistą

V.Vaivadaitės paminėta viena iš įgyvendintų sveikatingumo akcijų – valgyti sveiką, tik mūsų ūkininkų užaugintą maistą, paskatino aktualią diskusiją. Jos dalyviai abejojo, ar iš vis dar egzistuoja galimybė, kad mūsų mokyklose vaikų maitinimui būtų tiekiami mūsų krašto ūkininkų užauginti produktai – bulvės, morkos, burokėliai, pienas, grietinė ir t.t.

Tokią diskusiją palaikė ir Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus, kuris teigė, jog sveikiausios daržovės yra tos, kurios užaugintos nedidesniu nei 50 km atstumu nuo vartotojo gyvenamosios vietos.

Pamario pagrindinės mokyklos direktorius Jonas Bendžius pasigyrė, kad tik jo mokykloje ir dar keliose yra išlikusios valgyklos, kuriose moksleivių maitinimą organizuoja rajone registruota įmonė. Jis sakė tikrai žinantis, kad mokyklos valgykloje moksleiviai maitinami mūsų krašto ūkininkų užaugintais produktais.

O iš kokių produktų maistą mūsų moksleiviams gamina ir termosuose vežioja UAB „Kretingos maistas“, kuriam rajono valdžia yra perleidusi didesnės dalies rajono švietimo įstaigų moksleivių maitinimo paslaugą, lieka tik spėlioti.

Merė D.Žebelienė improvizavo, kad gal būtų galima viešųjų konkursų dėl moksleivių maitinimo sąlygose įrašyti, jog produktai būtų perkami iš rajono ūkininkų, ir išreiškė viltį, kad gal Seimas pakeis Viešųjų pirkimų įstatymą, ir savivaldybės turės daugiau galių pasirinkdamos paslaugos teikėją.

Tuberkuliozei gydyti pinigų nėra

Savivaldybės gydytojas M.Bartkus, pristatęs tuberkuliozės profilaktikos įgyvendinimo aprašą, sakė, kad rajone sergančiųjų tuberkulioze nemažėja ir kad kova su šios ligos plitimu yra aktuali ir prasminga.

Jis pasakojo, kad prieš porą metų Savivaldybė įgyvendino prevencinę tuberkuliozės išaiškinimo programą. Jos rezultatas – nustatyta apie porą dešimčių šia liga sergančių žmonių. Tai stipriai pablogino mūsų rajono statistiką. Tačiau dabar, pasak M.Bartkaus, mes turime tikresnes žinias apie situaciją šioje srityje. Jis džiaugėsi, kad daug padeda seniūnijų socialiniai darbuotojai, kad rajono ligoninėje yra kvalifikuota gydytoja, kuri gali nustatyti ligą ir nereikia žmogų siųsti tirtis į kitą rajoną.

M.Bartkus apgailestauja, kad tuberkuliozės prevencijos programai lėšų nebėra ir kad veikla šioje srityje stringa.

Merė D.Žebelienė domėjosi, ar programos vykdytojai, kurie lankė rizikos grupės šeimas, patys „nepasigavo“ tuberkuliozės, ir džiaugėsi, kad visi liko sveiki.

Nors kelis kartus posėdžio metu merė kvietė Bendruomenės sveikatos tarybos narius teikti pasiūlymus, bet pati nepažadėjo rajono Taryboje kelti klausimo, kad kova su tuberkuliozės užkratu nebūtų „tuščiomis kišenėmis“.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.