Mokslininkai pritarė skalūnų dujų žvalgybai, bet gavybai žalios šviesos neįžiebė

skalunai darbininkaiLietuvos mokslininkai įžiebė žalią šviesą skalūnų dujų žvalgybai. Išgaunamų skalūnų dujų Lietuvai užtektų beveik 30 metų, vertinant pagal šiandienos suvartojimą. Todėl žvalgyba yra būtina. Tuo parlamentarus trečiadienį bandė įtikinti Lietuvos mokslų akademijos elitas.

Mokslų akademijos prezidiumo patvirtintose išvadose pritariama skalūnų dujų žvalgybai Lietuvoje, nors mokslininkai ir įžvelgia tam tikrų rizikų.

Ir mūsų krašto politikas – Artūras Skardžius Seime pasisakė dėl skalūnų dujų. Jis išreiškė savo nuomonę, kad nerimauja, jog šių dujų gavyba gali pakenkti geriamojo vandens gavybai.

„Jeigu bus laikomasi visų reikalavimų, neigiamo poveikio bus išvengta“, – sako Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas V. Basys.

Reikia atlikti „namų darbus“

Akademikų pateiktose išvadose įspėjama, kad žvalgybos darbai gali padidinti taršą ir vibraciją. Tačiau jei bus tinkamai vykdomi priežiūros darbai, poveikio aplinkai vertinimas, rizika gali būti minimali.

Akademikai siūlo priimti kai kuriuos teisės aktus ir Lietuvos mokslų akademijos nariai įsitikinę, kad žvalgybai užtektų tik dviejų gręžinių.

Be to, mokslininkai pabrėžia, kad visuomenei turi būti pateiktas chemikalų, kurie bus naudojami skalūnų dujų žvalgybai, sąrašas. Reikės pasirūpinti ir tuo, kad teršalai nepatektų į aplinką, o gręžinyje panaudotas vanduo neišsilietų į aplinką. Tokių atvejų yra pasitaikę JAV.

„Mes siūlome pradėti žvalgybos darbus, tačiau prieš pradedant gavybą, reiktų atlikti kai kuriuos namų darbus“, – sakė Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Valdemaras Razumas.

Šilutės-Tauragės plote skalūnų dujų vertė būtų 104 mrld. Lt?

Lietuvos politikai ragina tiksliai nustatyti, kokią finansinę naudą turėtų atnešti gavyba, jei būtų rasti dujų telkiniai. Taip pat konkrečiai numatyti sankcijas už padarytą žalą aplinkai, jei tai atsitiktų.

Mokslininkai gavybos naudą preliminariai apskaičiavo – pasak jų, geriausiu atveju galima išgauti dešimt procentų viso kiekio. Licencijuojamuose plotuose pagal dabartinius skaičiavimus galima išgauti apie 80 milijardus kubinių metrų dujų.

Lietuva, įskaitant „Achemą“, per metus suvartoja apie tris milijardus kubinių metrų dujų. Tačiau poreikis kasmet mažėja, nes dujas keičia biokuras.

Tiesa, tikėtina, kad dujų yra 800 milijardų kubinių metrų dujų. Amerikiečiai yra pateikę kur kas didesnius skaičius, tačiau Lietuvos mokslininkai mano, kad jie yra klaidingi.

“Licencijuojamame plote galima išgauti iki 80 mlrd. kub. m skalūnų dujų”, – dėstė geologijos mokslininkas Algimantas Grigelis.

Jo skaičiavimais, Šilutės-Tauragės plote, kur ketinama žvalgyti skalūnų dujas, jų vertė sudarytų apie 104 mlrd. litų.

Lietuva pagal dabar galiojančius įstatymus galėtų tikėtis nuo 2 iki 20 procentų pajamų nuo išgautų dujų kiekio. Tačiau mokslininkai siūlo konkrečiau nustatyti, kiek šalis gali tikėtis dujų.

Mokslininkų ir politikų akistata

Tiesa, mokslininkai teigia neturintys atsakymų į visus klausimus. Dėl poveikio aplinkai ir požemiui mokslininkų nuomonės šiek tiek skiriasi. Teršalai, kurie gali likti požemyje, tebejaudina Mokslų akademijos narius.

Pavyzdžiui, nežinoma, kokią įtaką požemio struktūrai padarys uolienų plėšymas. Didžiojoje Britanijoje pirmasis bandymas sukėlė nedidelį žemės drebėjimą.

„Mes tiksliai negalime pasakyti, kas įvyks, kai prasidės skalūnų plėšymas. Arba koks bus poveikis, jei gelmėse liks chemikalų kiekiai. Poveikis gamtai yra sudėtingas klausimas. Tiesiai atsakyti į šį klausimą negalėjome. Tačiau mes siūlome atlikti kai kuriuos darbus, kad pavojai būtų minimalūs“, – teigė V. Basys.

Prieš skalūnų dujas dažnai pasisakantis Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius trečiadienį teiravosi parlamentarų, kokį poveikį tai padarytų geriamojo vandens telkiniams.

Mokslų akademijos nariai ramino politiką, kad požeminis geriamasis vanduo yra nedideliame gylyje, o žvalgyba vyks dviejų kilometrų gylyje.

„Tarp jų yra uolienų storymė. Geriamasis vanduo gali būti užterštas nebent dėl avarijų“, – sakė mokslininkas A. Grigelis. O geoterminiam vandeniui pavojaus išvis nėra.

A. Skardžius teigė mineralinio vandens buteliuko etiketėje perskaitęs, kad vanduo yra iš kur kas gilesnių klodų. Tačiau mokslininkai priminė, kad vanduo yra iš ten, kur žvalgyba tikrai nebus vykdoma.

Lietuvos mokslų akademijos atstovas Gediminas Motuza sakė, kad JAV atvejų, kai buvo užterštas geriamasis vanduo, pasitaikė. Tačiau Lietuvos požemio struktūra – dėkingesnė, nes tarp sluoksnių yra didesnė storymė.

Seimo narys Petras Gražulis pasiūlė pačiai valstybei atlikti žvalgymo darbus. Tačiau geologijos profesorius A. Grigelis sakė, kad Lietuva tokių galimybių neturi.

„Valstybė gali tik skelbti konkursus“, – sakė mokslininkas.

Parlamentarai domėjosi, ar žvalgymo darbuose būtina skaldyti uolienas. Mokslininkai paaiškino, kad ieškant skalūnų dujų reikės ne tik to, bet ir chemikalų, kurie bus purškiami į kelių kilometrų gylį.

Pagal mokslininkų pateiktas išvadas ir po šios akistatos su politikais, Lietuvos Vyriausybė ketina apsispręsti, ar leisti JAV kompanijai „Chevron“ pradėti dujų skalūnų žvalgybos darbus Vakarų Lietuvoje.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.