Nesutramdomi mažamečiai broliai kankina bendraklasius ir šokdina suaugusiuosius – vienos Šilutės rajono mokyklos pedagogus, švietimo skyriaus darbuotojus, kaimynus, policininkus.
Vienuolikos ir dvylikos metų berniukai nieko nesibaimina, nes dėl savo amžiaus negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Vienas brolis – šeštokas, kitas – penktokas. Jie muša bendramokslius, kartą į vieną jų paleido peilį – tas praskriejo visai šalia vaiko galvos.
Darbas – trukdyti kitiems
Šeštokas trukdo kitiems moksleiviams susikaupti per pamokas, vaikšto po klasę, stumdo vaikų knygas, susirenka rašiklius, kada nori, išeina lauk arba sugrįžta atgal, į pedagogų pastabas nereaguoja, jas palydi keiksmažodžiais.
„Toks mano darbas – trukdyti. Esu nebaudžiamas, darysiu, ką tik noriu“, – kartą į pedagogės priekaištus atrėžė dvylikametis.
Dėl šių nesutramdomų brolių į mokyklą daugybę kartų buvo kviesti pareigūnai. Šilutės policijos komisariate užregistruoti septyni pareiškimai dėl jų chuliganiško elgesio, muštynių, necenzūrinių žodžių vartojimo viešojoje vietoje ir panašių atvejų.
Bet mažamečiams broliams kol kas niekas negresia. Už vaikų nepriežiūrą piniginės baudos skirtos jų motinai.
Motina sėdėdavo klasėje
Tačiau situacija nepasikeitė. Šioje šeimoje auga 4 vaikai. Dėl trečio sūnaus ir vyresnės dukters didesnių problemų nekyla. Motina su vaikų tėvu išsiskyrusi, jis gyvena atskirai.
Mokyklos vadovai nekart kvietėsi motiną, ieškojo būdų, kaip sušvelninti situaciją. Šių mokslo metų pradžioje moteris kartais ateidavo į mokyklą, porą mėnesių sėdėdavo per kai kurias pamokas klasėje.
Bet lapkričio mėnesį jai pritrūko kantrybės. Ir vėl viskas prasidėjo iš naujo.
Problemų pradžia – šeimoje
„Jie vėl tyčiojasi iš kitų, provokuoja aplinkinius, mušasi, pravardžiuoja vaikus ir suaugusiuosius. Pernai į mokyklą atėjo keli naujokai – užpuolė juos: „Ko čia rėmus nešiojate po mūsų mokyklą, kas tokie esate, einam, persimušime, pažiūrėsime, kokie kieti esate“.
Mokykloje naujokų užsipulti nepavyko, tad patykojo prie autobuso stotelės. Vėl teko kviesti policiją.
Neretai pamokų pradžioje mokytojams tenka sugaišti 10-15 minučių, kol randa būdų berniukus sudrausminti ar net sutramdyti.
Kodėl jie mušasi? Vyresnysis – hiperaktyvus vaikas, reikia kaip nors išlieti energijos perteklių.
„Manau, kad visų problemų pradžia – šeimoje“, – sakė mokyklos direktorius.
Jis pripažino, kad iš brolių lūpų dažnai pasipila keiksmažodžių lavinos: „Manęs dar nepasiuntė, bet kitus mokytojus siunčia labai labai toli“.
Didelis galvos skausmas
Pedagogai nebežino, ko griebtis. Kartais jie kviečiasi į pagalbą direktoriaus pavaduotoją. Tuomet ji visą pamoką sėdi su nesutramdomuoju tame pačiame suole.
„Tie vaikai – didžiulis galvos skausmas. Neretai atsisėdu vakare namie ir kokią valandą svarstau, ką toliau daryti, ką patarti mokytojams? Vienintelė išeitis – išgabenti nepaklusniuosius į socializacijos centrą. Ar tai išeitis? Nežinia, tačiau mes turime apginti kitų mokytis norinčių vaikų interesus. Visa tai išaiškinome ir berniukų mamai“, – teigė direktorius.
Ne pyragai ir šios šeimos kaimynams – kartais pažyra daugiabučio, kuriame ši šeima gyvena, langai, sulaužomos durys.
Iš septynių policijoje užregistruotų pareiškimų keturis parašė miestelio gyventojai.
Ketinama perkelti į kitą mokyklą
Komentuoja Birutė Tekorienė, Šilutės rajono švietimo skyriaus vedėja: „Pirmą klasės, kurioje mokosi šie broliai, moksleivių tėvų pareiškimą gavome prieš porą metų. Jau tuomet jie prašė įvertinti tų jaunų smurtautojų keliamą grėsmę bendraamžiams.
Tėvai norėjo, kad atvyktume į mokyklos vaiko gerovės komisijos posėdį, norėjo pasitarti, pasiguosti. Taip ir padarėme. Per tą laiką pati mokykla viską išbandė.
Daugybę kartų kalbėta su motina, seniūnijos, vaiko teisių apsaugos darbuotojais. Būna trumpalaikių pagerėjimų, bet greitai vėl viskas grįžta į senas vėžes.
Gaila, kad šiandieniniai vaikai labai gerai žino savo teises, tačiau užmiršta pareigas. Dėl to kaltė krinta ir tėvams.
Žadama atsižvelgti į mokyklos tėvų prašymą iškelti dvylikametį į kitą mokyklą. Apie tai bus kalbama kitą savaitę vyksiančiame vaiko gerovės komisijos posėdyje.
Taip vienai mokyklai gal ir padėsime, bet su šia problema susidurs kita mokykla. Kartais po tokių perversmų situacija pagerėja. Šiuo atveju broliai bus išskirti, gal jie tik kartu – jėga.
Vaikų motina viską vertina labai emocingai, bet atrodo, kad ji jau suvokia, jog susitvarkyti su savo vaikais nepajėgia, ir nuleidžia rankas. O jei ir perkėlimas į kitą mokyklą nepadės, teks kreiptis į socializacijos centrą“.