Mokyklų pertvarkos darbo grupėje jautėsi kaip „kolchozo“ susirinkime

ZEBELIENE IR TAMASAUSKIENE 2Kai kurių politikų nuomone, rajono mokyklų tinklo optimizavimo darbo  grupės veiklos stilius labiau panėšėjo į „kolchozo“ vadukų susirinkimus, kuriuose vyraudavo neginčijama pirmininko ir jam pataikaujančiųjų pavaldinių nuomonė.

Tai nenustebino, nes mero potvarkiu sudarytoje darbo grupėje trečdalis narių buvo politikai, kiti du trečdaliai – Savivaldybės administracijos skyrių vadovai bei nuo jų valios priklausantys kelių savivaldybės švietimo įstaigų vadovai.

Politikams buvo nemalonu matyti, kaip darbo grupės posėdžiuose valdininkai niekino bet kokius kitų žmonių siūlymus – nesvarbu, ar tuos pasiūlymus teikė į posėdžius pakviesti mokyklų tarybų atstovai, ar darbo grupės nariai, siekiantys į mokyklų tinklo pertvarkos planą įtraukti kompromisų ir reikalaujantys tiksliai laikytis įstatymų.

Politiniu pareiškimu – prieš „buldozerį“

„Šilutės naujienos“ kovo 15 dieną straipsnyje „Trims pagrindinėms mokykloms numatyta mirties bausmė“ jau rašė, kad mero V.Laurinaičio užduotis darbo grupei – parengti naują rajono mokyklų pertvarkos planą – patyrė fiasko.

Darbo grupės dviejų savaičių veiklos rezultatas: planas paliktas lygiai toks pat, kokį buvo parengusi Savivaldybės administracija, nesikonsultuodama su reorganizuojamų mokyklų ir Savivaldybės tarybos politinių frakcijų atstovais.

Jame numatyta, kad Traksėdžių, Gardamo ir Pašyšių pagrindinės mokyklos nuo rugsėjo 1-osios bus naikinamos.

Nuo kitų mokslo metų šias mokyklas numatyta reorganizuoti į pradines, kurios bus prijungtos prie artimiausių kitų mokyklų. Inkaklių mokyklos – daugiafunkcio centro pradinukus numatyta perduoti Švėkšnos „Saulės“ gimnazijai (bus Inkaklių skyrius), o Degučių pradinių klasių skyrius, iki šiol pavaldus Žemaičių Naumiesčio gimnazijai, bus perduotas valdyti Žemaičių Naumiesčio mokyklai – darželiui.

Du minėtos darbo grupės nariai, atstovaujantys Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai ir Liberalų frakcijai – Sandra Tamašauskienė ir Jonas Jatautas, sužinoję apie galutinį darbo grupės veiklos rezultatą – nepakeistą mokyklų pertvarkos planą, nusprendė nuo jo atsiriboti politiniu pareiškimu.

Pareiškimas skirtas savivaldybės Tarybai, Švietimo ir mokslo ministerijai ir rajono bendruomenei.

S.Tamašauskienė ir J.Jatautas pareiškia, kad jie nepritaria Šilutės rajono savivaldybės administracijos paskubomis ir vienašališkai sudarytam Šilutės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planui.

Jie teigia, kad Savivaldybės vadovai seniai žinojo apie mažėjantį mokinių skaičių ir dėl to kylančias mokyklų veiklos finansavimo problemas. Per pastaruosius ketverius metus savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklose moksleivių skaičius sumažėjo 1401, t.y. nuo 6589 (2011/12 m.m.) iki 5188 (2015/16 m.m.) 2015 m. rugsėjo mėnesį į pradines klases neatėjo 22, į pagrindines klases – 209, į gimnazijos klases – 132 buvę mokiniai. Tačiau apie kritišką situaciją prabilta tik vasario mėnesį.

Minėti politikai mano, kad Savivaldybės administracija ir meras, laiku neinformavę politikų ir rajono bendruomenės apie būtinybę parengti neatidėliotiną mokyklų tinklo pertvarką, grubiai pažeidė viešojo administravimo principus.

Politikai pareiškime reikalauja savivaldybės vadovus paaiškinti:

– kodėl Savivaldybės administracija neorganizavo tinklo pertvarkos taip, kaip reikalauja LR vyriausybės 2011-06-29 nutarimas Nr. 768, t.y. laikydamasi nustatytos 3 stadijų procedūros: inicijavimo (planų viešinimas ir svarstymas), įgyvendinimo (priimtų sprendimų vykdymo organizavimas) ir įtvirtinimo (pagalbos teikimas pertvarkytoms mokykloms, investavimas į mokymo bazę, aprūpinimas naujausiomis technologijomis ir mokymo priemonėmis)?

– kodėl Savivaldybės administracija neparengė mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo, įdarbinimo ir mokinių vežiojimo užtikrinimo planų?

– kodėl nebuvo laiku organizuotas mokyklų tinklo pertvarkos projektų svarstymas ir derinimas su bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis?

Nustebino bendravimo stilius

S.Tamašauskienė „Šilutės naujienoms“ pasakojo, kad į mokyklų pertvarkos plano darbo grupę pasiprašiusi pati, nes tikėjosi konstruktyvaus bendravimo ir idėjų paieškos, kaip spręsti švietimo sistemoje susidariusią finansinę problemą nesiimant skubausmokyklų likvidavimo. Tačiau darbo grupėje jai teko patirti nemalonių įspūdžių matant, kaip Savivaldybės administracijos atstovai leidžia sau nepagarbiai bendrauti su į posėdį pakviestais mokyklų bendruomenių atstovais, pedagogais. Pedagogai be skrupulų apkaltinti savanaudiškumu, tėvų kurstymu nesitaikstyti su Savivaldybės sprendimais. Atvirai buvo menkinami didelę patirtį turinčių mokymo įstaigų vadovų darbo rezultatai. Politikė, darbo grupėje girdėjusi itin nepagarbų valdininkų toną bendraujant su į posėdį pakviestais žmonėmis, nenorėtų, jog su ja asmeniškai kas nors taip bendrautų.

S.Tamašauskienė sakė jau girdėjusi savivaldybės vadovų kalbų atgarsius apie darbo grupės veiklą. Susitikimuose su gyventojais jie teigia, kad darbo grupėje nebuvo jokių pasiūlymų, kaip kitaip išspręsti švietimo sistemoje susidariusią finansinę problemą.

Tačiau S.Tamašauskienė jau pirmajame darbo grupės posėdyje vasario 24 dieną siūlė peržiūrėti Švietimo skyriaus darbuotojų etatų skaičių. Ji turi duomenų, kad savivaldybės Švietimo skyriuje ir Šilutės rajono švietimo pagalbos tarnyboje dirba 22 žmonės (įskaičiuotas aptarnaujantis personalas). Tad kodėl čia neieškoma taupymo rezervų? Juolab kad kaimyninėse savivaldybėse išsiverčiama su mažesniu darbuotojų skaičiumi.

Toje pat darbo grupėje dirbę politikai buvo įpareigoję Švietimo skyrių, kad jo specialistai parengtų alternatyvų mokyklų tinklo pertvarkos planą. Jame reikėjo paskaičiuoti, kokia finansinė situacija būtų, jei išliktų prie didesnių mokyklų prijungti Traksėdžių, Gardamo ir Pašyšių mokyklų skyriai su vyresnėmis klasėmis.

Tačiau akivaizdu, kad į visus pasiūlymus niekas nekreipė jokio dėmesio.

Palaikys mokyklų bendruomenes

Darbo grupės narė, VRK „Už žmonių valdžią“ atstovė Daiva Žebelienė „Šilutės naujienoms“ sakė, kad tikėjosi demokratiškesnių ir pagarbesnių santykių darbo grupės veikloje. Ji asmeniškai patyrė Švietimo skyriaus vedėjos Birutės Tekorienės priekaištų antplūdį dėl to, kad bendravo su Traksėdžių pagrindinės mokyklos atstovais.

D.Žebelienė yra valdančiosios daugumos savivaldybės Taryboje narė, tačiau „Šilutės naujienoms“ ji sakė sieksianti atstovauti Traksėdžių ir Gardamo žmonių teisėtiems interesams išsaugoti savo mokyklas, kad ir kitų švietimo įstaigų pavaldume.

Jai yra žinoma, kad traksėdiškiai yra pasiryžę ginti savo mokyklos išsaugojimą teismo keliu. Politikės nuomone, Savivaldybės vadovams vertėtų gerbti tokios vieningos bendruomenės apsisprendimą ir konfliktą spręsti taikiai, kompromisu.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.