Mokyklų reorganizacija vėl kaitina aistras

TRAKSEDZIAI 1Rajono Tarybos komitetai vienas po kito svarsto mokyklų reorganizavimo plano projektą, kuris apima laikotarpį iki 2015 metų pabaigos.

Paskelbus, kad pertvarkos numatytos Traksėdžių, Kintų ir Pašyšių mokyklose, užvirė aistros: politikai kviečiami apsilankyti mokyklose, mokyklų delegacijos važiuoja į komitetų posėdžius.

Politikų siūlymais, Pašyšius numatytoji reorganizacija kol kas aplenks, Kintuose ji išspręsta taip, kad liko patenkinti ir mokytojai, ir tėvai, o štai Traksėdžiuose kilo daug aistrų, jos persikėlė ir į Savivaldybę.

Traksėdžių mokykla – kultūros centras

Bene daugiausia nuomonių išsakyta, kai mokyklų pertvarkos klausimą svarstė ketvirtadienį posėdžiavęs Socialinių reikalų komitetas.

Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė mokyklų pertvarkos projektą grindė surinktais skaičiais. O jie, kaip ir kasmet, liudija mokyklų nenaudai. Vis dėl tos pačios priežasties – toliau sparčiai mažėja vaikų.

Labiausiai prieš šį posėdį nerimavo traksėdiškiai. Mat Traksėdžių pagrindinę mokyklą siūloma pertvarkyti į progimnaziją, t.y., joje nebeformuoti 9 klasės.

Tokios klasės čia nėra ir šiemet, yra 8-oji ir 10-oji, bet 8-ojoje mokosi 15 vaikų, kurių dalis kitais metais lankytų 9 klasę.
Grupė Traksėdžių pagrindinės mokyklos pedagogų ir vietos bendruomenės aktyvo atvyko ir į ketvirtadienio posėdį.

„Norim turėti pagrindinę mokyklą“, – aiškiai pedagogų ir bendruomenės narių atvykimo tikslą išsakė mokyklos direktorė Birutė Morkevičienė. Ji kalbėjo, kad Traksėdžių mokykla yra tapusi viso kaimo kultūros centru. Mokiniai čia ne tik mokosi, bet ir dalyvauja neformaliojo ugdymo veikloje: kuria, sportuoja, ugdo meninius įgūdžius.

Direktorė kalbėjo apie tai, kad padedant vietos rėmėjams, mokykla nuolat remontuojama. Štai neseniai suremontuotas II aukštas, sporto salė, įrengtos vaizdo kameros.

Šioje mokykloje dar nėra ir jungtinių klasių, kurios yra vienas svarbiausių nykstančių mokyklų požymių.

Pasak B.Morkevičienės, sudėtinga ir šio kaimo sociokultūrinė aplinka: mokyklą lanko daug socialiai remtinų ir socialinės rizikos grupei priklausančių, darbo neturinčių šeimų vaikų. Jie čia globojami, prasmingai leisti laiką gali ir pamokoms pasibaigus.

Panaikinus Traksėdžių bendruomenės salę, mokykla tapo ir suaugusių traksėdiškių visuomeninio gyvenimo centru. Čia vyksta daugybė renginių, kuriuos organizuoti padeda bibliotekininkė Vida Paldauskienė, organizuojami susitikimai su įdomiais žmonėmis, žinomais kraštiečiais, čia renkasi namų bendrijų nariai.

Mokykla glaudžiai bendradarbiauja ir su bendruomene „Traksėdžių viltis“: organizuojami bendri kultūros renginiai, gyvenvietės gražinimo talkos.

Žadama ne visiems kompensuoti kelionių išlaidas

„Jei 9 klasės nebeturėsime, tie 13 vaikų, kurie žada lankyti 9 klasę, bus tarsi išvaryti iš namų“, – reziumavo direktorė.

Pasak B.Morkevičienės, kitais mokslo metais į pirmąją klasę planuojama priimti 15 vaikų. Bet tokios kalbos apie mokyklos pertvarkymą į 8-metę kelia nerimą ir sumaištį bendruomenėje, tad tėvai pradeda svarstyti, ar tikslinga savo vaikus leisti į ugdymo įstaigą, kuri netrukus bus mažinama.

Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė, cituodama statistiką, sakė, jog šiuo metu 61 moksleivis iš Traksėdžių važinėja į Šilutės mokyklas, dar keli – į Saugas ir Vilkyčius.

B.Morkevičienė priminė, kad vyriausybė jau patvirtino tvarką nuo kitų mokslo metų pradžios 1-8 klasių moksleiviams pavėžėjimą kompensuoti tik iki artimiausios mokyklos. Ši tvarka bus patvirtinta ketvirtadienio rajono Tarybos posėdyje. Tuomet greičiausiai daugelis iš tų 60-ties sugrįžtų į savo kaimo mokyklą.

Keičiant mokyklos statusą ir jai nykstant, gyvenvientėje atsirastų dar vienas niokojamas pastatas vaiduoklis, kokiu jau virto buvusi bendruomenės salė.
traksedziai uzgavenes
Raštą su tokiais teiginiais, kurį pasirašė direktorė B.Morkevičienė, mokyklos tarybos pirmininkė Asta Prozoraitienė, seniūnaitė Vida Paldauskienė bei bendruomenės „Traksėdžių viltis“ pirmininkė Eglė Paulauskienė, traksėdiškiai iš anksto įteikė Savivaldybės administracijai.

Traksėdiškiams siūlo leisti formuoti klasę

Švietimo skyriaus vedėja B.Tekorienė pateikė ir daugiau skaičiukų. Šiemet Traksėdžių mokyklos 8 klasėje yra 15 mokinių, kiek jų ateis į 9 klasę, neaišku. Bet kelių pastarųjų metų statistika rodo, jog tikrai ne visi. Štai pastaraisiais metais iš 14 mokinių į 9 klasę atėjo 10, iš 18-kos – 11, o iš 23 – tik 15.

Šiemet 9 klasės Traksėdžiuose nėra, nes ją lankyti pageidavo tik 9 vaikai, o pagal normatyvus jų turėtų būti 12.
Komiteto pirmininkas Juozas Sauspreškis B.Morkevičienei priminė skaitęs jos ataskaitą, kurioje radęs skaičius, jog mokinių mokykloje kasmet sumažėja keliasdešimčia.

Politikei Daivai Žebelienei susidarė įspūdis, kad „Švietimo skyriaus vedėja vienas mokyklas myli, kitų – ne“. Dirbtinai nenaikinti klasių siūlė ir Vytautas Laurinaitis. O Stasės Skutulienės nuomone, blogas ženklas yra jau pats toks mokyklos pertvarkos svarstymas. „Taip mes jau duodam ženklą tėvams, kad viskas Traksėdžiuose eina į pabaigą, o tai blogai nuteikia ir tėvus, ir vaikus“, – teigė S.Skutulienė.

Beje, panašių minčių išsakyta ir kitų komitetų posėdžiuose. Štai Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto narys Jonas Purlys irgi priekaištavo B.Tekorienei, esą traksėdiškiams jau seniai peršama mintis, jog jų mokykla taps progimnazija.

J.Purliui buvo įdomu, kodėl 9 klasę leista formuoti Juknaičių pagrindinėje mokykloje, kur tebus 7 mokiniai? Politikas aptakiai suko mintį apie tai, jog čia rankas tikriausiai bus prikišęs savivaldybės administracijos atstovas Alvidas Šimelionis, kuris taip neva padeda savo žmonai – Juknaičių mokyklos direktorei…

B.Tekorienė sako, kad šių dviejų mokyklų negalima lyginti, mat į Juknaičius suvažiuoja ir daug aplinkinių kaimų moksleivių, kuriems, panaikinus čia 9-ąją klasę, kelias iki ugdymo įstaigos padvigubėtų.

J.Sauspreškis reziumavo, jog ir dabartinio švietimo ministro nuomonė esanti tokia, kad reikia kuo mažiau liesti kaimų mokyklas, leisti joms gyventi. Todėl jis siūlė leisti traksėdiškiams rinkti 9-ąją klasę, o jei ji nesusirinktų, tuomet būtų sprendžiama, ką daryti toliau.

Už tokį siūlymą ir nubalsuota.

Kintuose visi patenkinti

Geresnėje padėtyje atsidūrė kintiškiai ir pašyšiškiai.

Kintų vidurinę mokyklą nuo kitų mokslo metų pradžios buvo numatyta reorganizuoti į pagrindinę, bet ji taps „patobulinta“ pagrindine – joje leista įsteigti Šilutės pirmosios gimnazijos skyrių. Pasak B.Tekorienės, tokia galimybė atsirado pernai, kuomet buvo pakeistos mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės, kurios rengtos „į naudą kaimų mokykloms“.

„Įdomus dalykas: jei taip būtų sugalvota prieš keletą metų, kiek mokyklų būtų išsaugota“, – replikavo pedagogas Algirdas Gečas.

Tokia naujovė išsprendžia ir Kintuose neseniai įsteigto daugiafunkcio centro problemą, nes tik pagrindinė mokykla gali vykdyti šio centro funkcijas.

Laikinai pareigas einanti Kintų mokyklos vadovė Rima Krušienė „Šilutės naujienoms“ sakė, kad kintiškiai labai džiaugiasi dėl tokio sprendimo. „Patenkinti esam ir pedagogai, ir tėvai, ir vaikai“, – sakė mokyklos vadovė.

Kintiškių džiaugsmą palaiko ir B.Tekorienė, įžvelgianti daug pliusų: kintiškiai savo gyvenvietėje turės gimnaziją, o net jei tose klasėse nesusirinktų privalomų 15-kos vaikų, skyrius vis tiek išliktų.

Nuo rugsėjo uždaromas Kintų mokyklos Sakūčių pradinių klasių skyrius.

Pašyšiuose siūloma nieko nekeisti

Siūlyta susilaikyti ir nuo ketinimų nuo 2015-ųjų metų rugsėjo 1 d. prie Juknaičių pagrindinės mokyklos prijungti Pašyšių mokyklą, kurios klasėse jau dabar yra tik po 5, o 8-oje – 12 mokinių. Šio kaimo bendruomenė irgi rinko parašus, prašydama šiemet dar leisti Pašyšiuose formuoti 9 klasę.

Kai kurie politikai ir vėl siūlė „nesikoncentruoti ties datomis“ ir negąsdinti jomis kaimo bendruomenės.

B.Tekorienės teiginys, kad toks mokinių skaičius vis tiek veda prie klasių sujungimo, ir tėvai tai patys mato, todėl dirbtinai jų vaikų nesulaikysime, politikų neįtikino.  Nutarta, kad jei Pašyšiuose nepavyks sukomplektuoti 9 klasės, tada ši mokykla bus prijungta prie Juknaičių pagrindinės.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.