Mokytis draugiško sugyvenimo su gamta – į Švediją

SVEDIJOJE„Mokytis draugiško sugyvenimo su gamta ir naudoti kuo daugiau atsinaujinančios energijos“, – taip savo kelionę į Švediją, į Ronneby savivaldybę, apibūdino Šilutės rajono mero pavaduotojas Algirdas Balčytis ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vygantas Kamarauskas.

Jie kartu su bendadarbiaujančio Rusijos Kaliningrado srities Slavsko rajono delegacija dalyvavo Ronneby vykusiame seminare dėl klimato kaitos, žaliosios energetikos puoselėjimo bei pasyvaus pastato (energetiniu požiūriu) idėjų propagavimo seminare.

Šilutei kelionė nekainavo

Kelionė Savivaldybei ir keliavusiems vadovams nekainavo, nes visos išlaidos buvo apmokėtos Švedijos instituto finansuojamos programos lėšomis.

Apie minėtą seminarą Šilutės savivaldybė nebūtų sužinojusi, jei ne mūsų kaimynai Kaliningrado srityje Slavsko rajone. Su šia savivaldybe Šilutė puoselėja bendradarbiavimo sutartį.

Slavskiečiai tokią bendradarbiavimo sutartį turi ir su Švedijos Ronneby komuna.

Ronneby komuna, gavusi Švedijos instituto finansavimą minėto seminaro idėjoms propaguoti, pasikvietė į svečius Slavsko rajono delegaciją siūlydama atsivežti dar vienos ES šalies savivaldybės atstovus. Taip Šilutės savivaldybės vadovai buvo pakviesti į kelionę Švedijoje.

Kelionė – konkreti ir naudinga

Sugrįžę iš kelionės A.Balčytis ir V.Kamarauskas „Šilutės naujienoms“ sakė, kad trys dienos (birželio 3-5 dienos, įskaitant ir kelionės lėktuvu bei traukiniu laiką) buvo įtemptos, konkrečios ir naudingos. Seminaro diskusijos ir ekskursijos vyko nuo ryto 9 val. iki 19 valandos vakaro.

Gvildentos temos ir ekskursijų metu aplankyti gyvenamieji pastatai, kuriuose elektros ir šilumos energija yra gaminama naudojant saulės ir geoterminę energiją, pasak A.Balčyčio, sudaro nuomonę, kad švedai jau dabar gyvena pora dešimtmečių aplenkę mus. Stebina Ronneby politikų ir komunos žmonių suvokimas, kad su gamta reikia gyventi taikiai, kuo SVEDIJOJE 1mažiau naudoti iškastinį kurą. Žaliosios energijos gavyba, energijos taupymas, visuotinis atliekų rūšiavimas, visuomeninių, sveikatinimo įstaigų perkėlimas arčiau gamtos, tik natūralių medžiagų naudojimas buityje, atsisakymas plastiko ir sintetikos yra pagrindinės sąlygos, lemiančios komunos politikų sprendimus ir visuomenės gyvenimą.

Ronneby komunoje yra poilsio ir sveikatinimo namų, kuriuose visa elektros ir šilumos energija gaunama tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Manoma, kad būtų nesąžininga teikti sveikatinimo paslaugas pastate, statytame ar apdailintame nenatūraliomis medžiagomis ir naudojančiame elektros energiją, tiekiamą iš atominės elektrinės.

Stulbinantys pasiekimai

V.Kamarauskas stebėjosi švedų energetikos taupymo pasiekimais. „Šilutės naujienoms“ jis pateikė pavyzdį, kaip skiriasi mūsų rodikliai šioje srityje.

Pas mus šiltinimui parinkti rekomenduojama tik tokius visuomeninės paskirties ar daugiabučius namus, kuriuose 1 kv. metro plotui apšildyti suvartojama daugiau nei 150 kilovatvalandžių.

O švedai 1 kv. metrui šildyti vidutiniškai sunaudoja tik apie 50 kilovatvalandžių energijos ir užsibrėžė tikslą iki 2020 metų šį rodiklį sumažinti dar 20 proc.

Norėtų pastatyti pavyzdinį pasyvų namą

A.Balčytis ir V.Kamarauskas mano, kad Ronneby komunos projektas dėl klimato kaitos, žaliosios energetikos puoselėjimo bei pasyvaus pastato idėjų propagavimo bus tęstinis. Šiemet suplanuota surengti du seminarus tomis pat temomis: vienas vyks Slavsko rajone rugpjūtį, kitas – rugsėjį Šilutėje.

V.Kamarauskas mano, kad geriausias šio bendradarbiavimo rezultatas būtų suprojektuoti ir pastatyti bent po vieną pasyvų pastatą (nenaudojantį išorinių tinklų nei elektros bei šilumos energijos) visose trijose savivaldybėse – Ronneby, Slavske ir Šilutėje.

Švedai, kurie šioje srityje jau nuveikė daug darbų, norėtų, kad ir kitame Baltijos krante būtų propaguojama atsinaujinanti energetika, būtų taupomi energetikos ištekliai, o buityje kuo daugiau naudojama natūralių medžiagų.