„Tradicijos keičiasi“, – ragaudama „Ypatingąjį jaunystės eliksyrą“, kvepiantį anyžiais, sako gimnazijos skyriaus vedėja Laima Žemgulienė.
Visų mokytojų vardu ji dėkoja socialinei pedagogei Laurai Valauskienei ir visai Mokinių tarybai bei iniciatyviausiems mokiniams už sukurtą puikią nuotaiką ir nepakartojamą atmosferą, privertusią nustebti ir aiktelėti vos spėję įžengti pro mokyklos duris.
Helovinas (Valstybinė lietuvių kalbos komisija siūlo naudoti pavadinimą Vaiduoklių šventė) Šilutės žemės ūkio mokykloje švenčiamas pirmą kartą.
Ir nors ne vienas mokytojas išsakė nuomonę, kad tokia šventė lietuvio būdui ir sąmonei nėra priimtina, dauguma vis dėlto džiaugiasi, kad jaunimas, pastaruoju metu vis dažniau besilaikantis pasyvumo ir abejingumo pozicijos, ėmėsi iniciatyvos ir surengė šventę visiems bendruomenės nariams.
Nuo ryto visose mokyklos pakampėse šmirinėjo butaforinės pelės, vypsojo grėsmingomis „veido“ išraiškomis išpjaustinėti moliūgai, visus ateinančius fojė pasitiko vaiduokliška muzika, balionai – vaiduokliai, degančios žvakės, o koridoriais slankiojo šiurpą keliančios ir ne vieną krūptelėti verčiančios šmėklos…
Mokinių grupelės buvo įkūrusios mokykloje savo „Zombių“, „Seselių“, „Adamsų“ ir „Vaiduoklių“ stovyklas, kuriose buvo atliekamas masažas kočėlais, dalinamas aštrus pipirinis „gyvybės“ gėrimas, saldumynai ir skanumynai „nuo visų galų“, arbata, o svarbiausia – visi buvo gerokai išgąsdinti.
Tie, kas tą dieną nebuvo mokykloje arba paprasčiausiai praėjo pro šalį neužsukdami į svečius, prarado daug netikėtų įspūdžių ir nepakartojamų akimirkų.
Per pertrauką mokiniai vaišino mokytojus Dovydo Činausko mamytės iškeptu, kaukole papuoštu tortu ir „Jaunystės eliksyru“, kurio sudėtį kiekvienas, prieš išdrįsdamas paimti į rankas stiklinaitę, atidžiai studijavo – juk išties ne juokas turėti reikalų su vaiduokliais…
Jei norėsite tokį eliksyrą pasigaminti namuose, jums reikės: juoko ašarų, kutenimo, smalsumo ir tikrų ašarų esencijos bei spalvotų sapnų miltelių. Maišykite visus ingredientus pagal savo skonį.
Džiugu, kad mokykla atvira naujiems vėjams, mokinių kūrybai ir saviraiškai, bet labiausiai džiugina, kad mokykliniame gyvenime dalyvauja ne tik mokiniai ir mokytojai, bet ir mokinių tėveliai. Kuo daugiau rankų ir širdžių, tuo didesnius ir gražesnius darbus galima nuveikti.