Antradienį dviejų rajono gimnazijų – Šilutės pirmosios ir Žemaičių Naumiesčio – gimnazistų laukė staigmena: atėję į pamokas ant lentų jie rado užrašytas pamokos užduotis, o mokytojai klasėse nepasirodė – jie streikavo.
Prie Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) visoje šalyje organizuoto įspėjamojo dviejų valandų streiko prisijungę mūsų pedagogai sakė, kad sąjungos reikalavimams pritaria visu 100 procentų.
Sprendimas streikuoti priimtas vasario 9-ąją neeiliniame LŠPS suvažiavime.
Mokyklos pačios pasirinko, kuriomis valandomis streikuoti, streike ketino dalyvauti 300 Lietuvos mokyklų pedagogai.
Reikalauja keisti finansavimo, atestacijos ir apmokėjimo tvarką
LŠPS reikalauja, kad Vyriausybė keistų mokyklų finansavimo sistemą, atidėtų planuojamą pedagogų atestaciją, keistų darbo apmokėjimo tvarką. Sąjungos atstovai teigia, kad dabar Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nesileidžia į jokius dialogus, neklauso mokytojų balso.
Streiku pedagogai nutarė reikalauti, kad dabartinis finansavimas per mokinių krepšelius būtų keičiamas. Anot jų, dabar didžiosios mokyklos nuvilioja mokinius, o kartu ir finansavimą, todėl mažosios pasmerktos nykti.
Tiesa, ŠMM jau informavo, kad finansavimo tvarką ruošiamasi keisti nuo kitų metų.
Taip pat ministerijoje parengti projektai, kad pribrendo metas tikrinti visų mokytojų kvalifikaciją, kuri paskutinį kartą esą tikrinta 1993-iaisiais. Tačiau tam kategoriškai priešinasi mokytojų profsąjunga, įspėjamuoju streiku ir šios idėjos reikalauta atsisakyti.
Dvi pamokos – be mokytojų
Vos susirinkę į pirmąją pamoką Šilutės pirmosios gimnazijos gimnazistai per mokyklos radiją išklausė mokyklos direktorės Laimos Spirgienės ir Darbo tarybai vadovaujančios mokytojos Daivos Strazdauskienės informaciją. Linksmai pasveikinusi moksleivius „su blynų diena“ ir palinkėjusi, kad ši diena būtų siautulinga, direktorė sakė, kad moksleiviai ir antrąją pamoką sulauks tokios pat staigmenos – mokytojai į klases neateis.
D.Strazdauskienė informavo, jog gimnazijos pedagogai pritaria įspėjamajam visos šalies mokyklų mokytojų streikui.
„Mokytojai streikuoja, nes su jais šiandien niekas nebesikalba“, – sakė D.Strazdauskienė.
Mokytoja informavo ir apie pagrindinius streikininkų reikalavimus: mokytojai mano, kad daugiau mokinio krepšelio lėšų turi būti skiriama ugdymui, jie visiškai nepritaria naujai parengtam kvalifikacijos kėlimo projektui ir reikalauja, kad nebūtų stambinamos klasės ir nebūtų uždarinėjamos mokyklos, nes tai pirmiausia atsilieps mokytojų atlyginimams.
„Svarbiausia – Švietimo ir mokslo ministerija, ministras Gintaras Steponavičius turi kalbėtis su mokytojais praktikais, kuriuos jis taip nori vertinti“, – sakė D.Strazdauskienė.
Dalį mokytojų dar kausto baimė
Darbo tarybos pirmininkės pavaduotojas Zigmas Sirtautas patvirtino, jog išvakarėse mokiniai apie streiką nebuvo informuoti.
„Kol nesigilini į šiandienos švietimo sistemą, atrodo, kad joje viskas yra normalu. Bet kai pradedi gilintis, pamatai, jog su mokytojais niekas nesikalba, jog visos naujovės ir įsakymai tiesiog „nuleidžiami“ iš viršaus, iš Švietimo ir mokslo ministerijos“, – sakė Z.Sirtautas.
Prie streikininkų neprisidėjo tik mokyklos direktorė L.Spirgienė ir jos pavaduotojai. Nė vienas mokytojas, pasak D.Strazdauskienės, Darbo tarybai nepranešė, kad atsisako stoti į streikuojančiųjų gretas, visi tądien dirbusieji pirmųjų dviejų pamokų metu buvo mokytojų kambaryje.
Paklausti, kodėl, jų nuomone, prie Lietuvos pedagogų prisijungė tik dvi mūsų rajono mokyklos, gimnazijos mokytojai sakė pastebintys, kad didelę pedagogų bendruomenės dalį dar vis kausto baimė. Kiti buvo girdėję, jog pageidavimą streikuoti buvo pareiškę ir kelių kitų rajono mokyklų mokytojai. Bet jų Darbo tarybos nariai esą buvę pakviesti „ant kilimėlio“ pas mokyklų vadovus ir po tokių pokalbių būsimųjų streikininkų gretos gerokai praretėjo.
Nesaugus mokytojas – nesaugus ir mokinys
Žemaičių Naumiesčio pedagogai streikui pasirinko dvi paskutines pamokas, bet moksleiviai iš jų nebuvo paleisti.
Darbo tarybos pirmininkė Danguolė Naujokienė sakė, kad mokiniai iš anksto nebuvo specialiai informuoti apie streiką. Bet jie skaitė žiniasklaidos pranešimus, kalbėjosi su mokytojais, tad apie mokytojų planus šiek tiek žinojo.
„Jaunesnieji gal mažiau šioje srityje supranta, bet vyresnieji pritarė mūsų reikalavimams. Mūsų moksleiviai mano, kad pilietinę poziciją leistinomis priemonėmis turi išreikšti visi žmonės. O streikas yra priemonė, kuri leistina išbandžius visas kitas“, – sakė mokytoja.
Lietuvos švietimo sistemoje, naumiestiškių nuomone, yra daug negerovių. Naumiestiškiai irgi pritaria profsąjungų reikalavimams, diskutuotinas, D.Naujokienės nuomone, yra tik reikalavimas dėl mokinio krepšelio lėšų paskirstymo. Bet šiandieninę tvarką dėl nuolatinio kvalifikacijos kėlimo mokytoja pavadino absurdišku.
Anot D.Naujokienės, šiandien mokytojas Lietuvoje yra labai nesaugus, o nesaugumas kelia grandininę reakciją: neleidžia pasireikšti kūrybiškumui, tokį pat nesaugumo jausmą perteikia ir mokiniams. O šalies valdantieji, jos nuomone, vis aiškina, kad sudaromos kažkokios grupės ir komisijos, kurios nežinia ką vis aiškinasi… „Gal tai tik vadinamasis „nusimuilinimas“ ir daromas tam, kad nebūtų vieno atsakingo asmens?“ – pasvarstė mokytoja.
„Dalyvaujame akcijoje, nes tikime, kad kas nors keisis, negalima gyventi be optimizmo“, – naumiestiškių viltį perdavė D.Naujokienė.
M.Jankaus mokykloje šventė Užgavėnes
Šilutės M.Jankaus pagrindinės mokyklos direktorius Audrius Astasevičius nustebo, kai paklausėme, kodėl prie streikininkų neprisideda šios mokyklos pedagogai.
Direktorius sakė turįs žinių, jog streikas atšauktas, apie tai, kad profsąjungos susitarė su švietimo ministru, jis skaitęs penktadieniniame „Dialogo“ numeryje.
„Mes šiandien švenčiame Užgavėnes, valgome blynus, klausomės muzikos ir šokam“, – sakė A.Astasevičius.
A.Astasevičius paneigė gandus, esą kvietęs pasiaiškinti Darbo tarybą. Direktorius sakė, kad patys Darbo tarybos nariai buvo atėję pas jį pasikalbėti. Jo patarimas buvęs vienas: streikas – ne direktoriaus, o mokytojų reikalas, jie ir turi apsispręsti.
A.Astasevičiaus nuomone, įspėjamojo streiko dalyviai iškėlė labai jau globalius reikalavimus, tuo tarpu reikalavimų konkretiems darbdaviams – nė vieno. O kiekviena mokykla – vis kitokia: kiekvienoje skirtingi mokinių skaičiai, vis kitokia materialinė situacija (vienoms pinigų trūksta, kitoms – ne).
