Moliūgai ypač vertingi vėlų rudenį ir žiemą, kai šviežių daržovių asortimentas ribotas. Tai vertingas dietinis ir gydomasis produktas.
Jame gana daug askorbino rūgšties. Moliūgo vaisiai turtingi karotino. Moliūgai pagal geležies kiekį tarp daržovių – čempionai. Juose yra B, C, E, D, PP vitaminų grupės, taip pat reto vitamino T, kuris pagreitina apytakos procesus organizme.
Moliūgų ląsteliena nepluoštinė, gerai suverda ir lengvai organizmo pasisavinama. Todėl patiekalai iš šios daržovės rekomenduojami gydomajai ir profilaktinei mitybai.
Moliūgų sudėtyje yra nemažai vario, geležies, fosforo druskų, skatinančių kraujo gamybą. Todėl patiekalai iš moliūgų rekomenduojami sergantiems mažakraujyste, ateroskleroze. Ši daržovė taip pat naudinga susirgus kepenų, inkstų ligomis, reguliuoja virškinimą, padeda išvengti širdies kraujagyslių ligų ir hipertonijos. Moliūguose taip pat yra daug pektino, kuris šalina cholesteriną.
Paruošite daugybę patiekalų
Iš moliūgų gaminama daugybė įvairių skanių patiekalų. Garsūs kulinarai rekomenduoja iš šios daržovės minkštimo ruošti tyrę, kuri tinka kaip garnyras prie mėsos patiekalų.
Tam reikia moliūgų minkštimą supjaustyti kubeliais ir išvirti uždengus dangčiu ant silpnos ugnies nedideliame kiekyje vandens, kol jis visiškai išgaruos. Po to sutrinkite tyrę, įberkite žiupsnelį cukraus ir druskos. Tokia tyrė – garnyrų ir savarankiškų patiekalų pagrindas. Be to, tyrės galima dėti į košę (manų, ryžių, avižų), ji tinka ir prie bulvių. Skoniui pagerinti galima įdėti keptų svogūnų, smulkiai supjaustytų salierų, petražolių, česnako, pomidorų padažo arba muskato riešuto.
Moliūgus galima virti, kepti, troškinti, gaminti iš jų blynelius. Jie puikiai dera ir prie kitų daržovių – bulvių, pomidorų.
Sveikatinančios savybės
92 proc. moliūgo sudaro vanduo, vaisiaus minkštimas turi cukraus, kalio, kalcio, magnio ir geležies druskų, vitaminų C, B1, B2, PP ir provitamino A, o sėklos – 36-52 proc. riebiojo aliejaus, fitosterinų, dervinių medžiagų, organinių rūgščių.
Kadangi moliūgai turi mažai organinių rūgščių ir ląstelienos, juos patariama valgyti sergant skrandžio ir žarnyno ligomis, o pektinas naudingas gydant storųjų žarnų uždegimą.
Moliūgus naudinga valgyti sergantiems ateroskleroze, nes padeda iš organizmo pašalinti cholesterolį. Šviežias moliūgų minkštimas gerina žarnyno veiklą ir valgomas, kai užkietėję viduriai (iki 0,5 kg per dieną).
Kadangi moliūgai nekaloringi, juos rekomenduojama valgyti su medumi ir žiupsneliu muskato riešuto esant nutukimui ir depresijai.
Moliūgai skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl jais galima gydyti pabrinkimus, atsiradusius dėl širdies ir kraujagyslių, inkstų ir šlapimo pūslės ligų.
Moliūgai turi milžinišką kiekį vitaminų. Vitaminas D reikalingas vaikų augimui, padeda įsisavinti kalcį dantims ir kaulams.
Vitaminai B, C, PP, P ir E stabdo senėjimo procesus ir gerina potenciją.
Moliūguose daug vario, fosforo, geležies, todėl rekomenduojamas profilaktiškai nuo mažakraujystės ir aterosklerozės.
Sėklos – vitaminų ir mineralų šaltinis
Moliūgo sėklos yra puikus mineralų šaltinis. Pusėje puodelio yra 92 proc. rekomenduojamos magnio ir mangano paros normos ir 50 proc. rekomenduojamos cinko.paros dozės. Taip pat turi B grupės vitaminų, didelį kiekį vitamino K, reikalingo kaulų sveikatai ir kraujo krešėjimui, geležies.
Moliūgų sėklose yra L-triptofano, natūralaus junginio, padedančio įveikti depresiją, daug cinko, kuris saugo nuo osteoporozės. Jos padeda sumažinti uždegimą bei priešuždegiminių vaistų šalutinį poveikį.
Moliūgų sėklos stabdo inkstuose kalcio oksalato akmenų formavimąsi. Jose yra fitosterolių, junginių, kurie sumažina cholesterolio lygį, tai pat apsaugo nuo onkologinių ligų.