Moliūgų žibintai vėl nušvietė Švėkšną ir sukvietė tūkstančius lankytojų

Savaitgalį, pliaupiant lietui, su gausybe tamsoje mirgančių švieselių, koncertų, parodų ir kitų įdomybių nuvilnijo Švėkšnos moliūgų-žibintų 12-asis festivalis „Mes už šviesą“, – renginys, kuris šį miestelį išgarsino visoje Lietuvoje.

Aušrinės SALDAUSKAITĖS nuotrauka.

Į Švėkšnos grafų Pliaterių parką traukė pėsti ir važiuoti, suaugusieji ir vaikai, tūkstančiai smalsuolių iš visų šalies kampelių, kaip ir kasmet, mėgavosi šviesos ir grožio švente.

Jau tryliktus metus iš eilės vykusio moliūgų-žibintų festivalio dienomis visą miestelį vėl nušvietė įvairiausių formų išskaptuoti moliūgai. Pasak vietinių, šiemet jų čia suskaičiuota arti 2000. Tūkstančiais, o gal ir dešimtimis tūkstančių reikėtų skaičiuoti ir automobilius, kuriuos Švėkšna vos sutalpino.

Atvykusieji gėrėjosi ne tik moliūgų kompozicijomis, bet ir lazerių nušviesta šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, menininkų paroda Genovaitės viloje ir sinagogoje. Genovaitės viloje eksponuota keramiko Juliaus Katausko paroda, o dailininkas Romanas Borisovas švėkšniškiams atvežė „Vilnius, bet kitoks“ akvareles, susitiko su žiūrovais, pasakojo apie kūrybą. Prie Švėkšnos sinagogos buvo atidengtas atminimo ženklas.

Moliūgų-žibintų švieselės, šviesų žaismas ant istorinių Švėkšnos pastatų, ant medžių, kurie šiemet dar tebebuvo su lapais, lankytojams leido pasijusti lyg Anderseno pasakų herojais.

Nepabūgusieji gūsingo vėjo ir lietaus leidosi į naktinę ekskursiją po Švėkšną. Visi renginiai buvo nemokami, tad festivalio dalyviai išlaidavo pirkdami skanėstus, karštus gėrimus ir suvenyrus. Šiemet čia naujieną pristatė saugiškiai aludariai, atvežę specialiai šiai šventei sukurtą moliūgų alų.

Prie švėkšniškių akcijos prisijungė 13 rajono įstaigų ir organizacijų – mokyklos, bendruomenės, seniūnijos, vaikų darželiai, bibliotekos ir kt.

„Šiemet stebina ne tik prekybininkų gausa, gausus jų siūlomas asortimentas, bet ir aukštos kainos“, – komentavo parke sutikti nuolatiniai renginio lankytojai.

Taip jau būna, kad kiekvienu renginiu ne visi būna patenkinti. Vieni moka džiaugtis, kiti – reikšti nepasitenkinimą viskuo. Ne tik atvykusiųjų, bet ir vietinių skeptikų būta ir šįkart. Suprantama, kad miestelis ne guminis, neišplėsi jo aikštės, nepaplatinsi istorinių gatvių. Tad apsisprendusiems atvykti reikėtų iš anksto apsišarvuoti kantrybe ir šypsena, nes organizatoriai tikrai darė viską, kad festivalis vyktų sklandžiai, visiems palikdamas kuo šilčiausius įspūdžius.