Moterys kviečiamos prabilti, o vyrai – ne smurtauti, bet… šokti

smurtas pries moteris gerumo arbataPrabilti ir ieškoti išeities antradienį ragino Šilutės centre įsikūrę akcijos „Matai smurtą – netylėk“ iniciatoriai.

Jau trečią kartą Šilutėje panašias prasmingas akcijas organizuojančio Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro atstovės bei joms pritariantys Šilutės savanoriai, socialiniai darbuotojai bei policijos pareigūnai taip prisijungia prie visoje šalyje organizuojamos „16 dienų be smurto“ programos.

Pirmosios užpernykštės akcijos moto buvo „Suplėšytų suknelių istorijos“, pernai akcija buvo pavadinta „Laiškai tau“, kuriais į visuomenę prabilo artimųjų mušamos moterys, o šiemet akcija vadinosi „Geriau šok, bet ne smurtauk“. Visas jas jungia vienas tikslas: pažindinti visuomenę su įvairiomis smurto šeimoje apraiškomis, jo padariniais, teisinėmis pasekmėmis bei atsakomybe, ugdyti nepakantumą tokiam elgesiui ir kuo daugiau žmonių informuoti, kad pagalbą rasti galima – tereikia jos ieškoti.

Smurto kaina – 1,35 mlrd. eurų per metus

Lietuvoje smurtas prieš moteris šeimoje ilgą laiką buvo slepiamas, buvo apsimetinėjama, kad šios problemos nėra arba ji egzistuoja tik neva asocialiose šeimose. Įvairios moterų ir nevyriausybinės organizacijos šį klausimą kėlė nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo, tačiau Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas įsigaliojo tik 2011 m. lapkritį. Tik tuomet padėtis pradėjo keistis, registruotų smurto prieš moteris atvejų statistika stipriai šoktelėjo į viršų.

2012 m. šalyje buvo užregistruota daugiau kaip 18 tūkstančių smurto šeimose atvejų, 2014 m. – jau per 29 tūkstančius.
Šilutės policijos komisariate sužinojome, jog mūsų rajone šiemet jau gauti 836 pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje. Iš jų 142 atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai, 487 atvejais tyrimą dėl įvairių priežasčių pradėti atsisakyta.smurtas pries moteris jakiene

Per 2014 metus Šilutės r. PK buvo užregistruotas 571 pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, pradėti 132 ikiteisminiai tyrimai, užpernai – 620 pranešimų ir 193 tyrimai.

Pareigūnų nuomone, tai rodo ir kad smurto daugėja, ir tai, kad moterys vis dažniau apie jį prabyla.

Lietuvoje sparčiai plečiasi specializuotos pagalbos centrų moterims tinklas, dabar jų jau yra 20, o Seimo nariai teigia, jog smurto prevencijos ir pagalbos smurto aukoms biudžetas, palyginti su 2013 metais, padidėjo 2,4 karto. Teigiama, jog smurto prieš moteris pasekmėms šalinti 2014 m. Lietuvoje išleista 1,35 mlrd. eurų, o visoje Europos Sąjungoje – daugiau nei 225 mlrd. eurų. Tai rodo, kokios iš tiesų milžiniškos yra smurto prieš moteris pasekmės.

Mokė atpažinti visas smurto atmainas

Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras apie įvairias smurto artimoje aplinkoje apraiškas garsiai kalba jau 11 metų.

Į Šilutę atvykusios šio centro konsultantė Marija Juškienė ir teisininkė Snieguolė Benikienė pasakoja, jog kalbama ne tik apie fizinį smurtą. Nepamirštamos ir kitos jo apraiškos – psichologinis, seksualinis, ekonominis, moterys mokomos jį atpažinti.

Pradžių pradžia, anot pašnekovių, būna tada, kai šeimoje pradeda augti įtampa, sutuoktinio ar sugyventinio nebetenkina moters nuomonė, jis pradeda ją kritikuoti, kontroliuoti, tyčiojasi,  grasina ir net šantažuoja.  Nereti atvejai, kai moteriai neleidžiama siekti išsilavinimo, susirasti darbą, neduodamapinigų būtiniausioms išlaidoms, gadinami jos daiktai, atsisakoma padėti išlaikyti vaikus.

Lietuvoje neretos ir seksualinio smurto apraiškos, kuomet moteris verčiama mylėtis, kai to nenori ar jai nepriimtinais būdais, kaltinama nesamais meilės ryšiais.

Apie visas šias smurto atmainas akcijos metu, gurkšnojant Gerumo arbatą ir stebint šokančius Remintos Stoškuvienės studijos vaikus, kalbėta ir su šilutiškiais, dalinti informaciniai lankstinukai.

Nutraukti smurto ratą ryžtasi nedaugelis

smurtas pries moteris komandaInformaciją apie smurtą namuose patyrusias moteris centrui teikia policijos komisariatai, o centro darbuotojai tuomet su jomis susisiekia. Pirmiausia siekiama išklausyti, o tada pasiūloma pagalba. Jos reikia įvairios: ir medicininės, ir psichologo bei teisininko patarimų, neretai ir elementarios socialinės, materialinės paramos. Visa pagalba teikiama anonimiškai.
Centras bendradarbiauja su Vaiko teisių apsaugos skyriais, policijos komisariatais, įvairiomis moterų ir visuomeninėmis organizacijomis.

Tačiau specialistės pabrėžia, jog pagalbą, kelius, kuriais reikėtų per gyvenimą eiti toliau ir kad tai kuo mažiau moteriai kainuotų moralinių jėgų ir materialinių išteklių, specialistai gali tik pasiūlyti. Priimti pagalbą ar ne, sprendžia pati moteris.

Visgi M.Juškienė apgailestaudama pripažįsta, jog dar labai nedidelė dalis moterų pasiryžta nutraukti gyvenimą su smurtautoju ir sukti kitu keliu. Dažniausiai, anot jos, užsisuka vadinamasis smurto ratas: smurtautojas atsiprašinėja, prisiekinėja, ir moteris vėl patiki, atleidžia. Tačiau netrukus šeimoje vėl pradeda augti įtampa, ir smurto ratas užsisuka iš naujo.

Niekam ne paslaptis, kad prie to prisideda ir stereotipai, kurie Lietuvoje vis dar gajūs ir kurie neleidžia moteriai laisva valia pasirinkti kitą gyvenimo kelią. „Ką pasakys giminės?.. Kaip jausis vaikai?.. Kur reikės gyventi, jei išeisiu?..“ – tai klausimai, į kuriuos atsakymų ieškanti ir nerandanti moteris galiausiai nutaria, jog atsiskyrusi nuo smurtaujančio vyro ji tiesiog neišgyvens.
M.Juškienė sako pažįstanti ne vieną 60-metę ir net 70-metę, kuri tik sulaukusi tokio amžiaus, prisipažįsta: „Kokia kvaila buvau, kad taip gyvenau…“ Tokių moterų ji žino ir Šilutės rajone. „Kalbantis su jomis būna gaila, kad moteris tai suvokė tik gyvenimo saulėlydyje“, – sako pašnekovė.

Vyrai nori suprasti ir keistis

Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro specialistai dirba ne tik su moterimis, bet ir su namuose smurtaujančiais vyrais, nes pastebėjo, jog svarbu padėti ir jiems, dirbti kompleksiškai. M.Juškienė pasakoja, jog bėda dar vis yra tai, kad net ne visi specialistai pripažįsta, jog pagalbos reikia ir patiems smurtautojams. Tuo tarpu jie patys neretai jau suvokia tokios agalbos poreikį. Tai įrodė centro vykdytas projektas „Vyrai: pasakykite smurtui NE“.

Projekte numatytus 24 valandų mokymus vedė psichologai, socialiniai darbuotojai, o juos lankyti buvo pakviesti namuose smurtavę vyrai. Specialistus nustebino, jog vyrai itin noriai lankė užsiėmimus, nepraleido jų. „Tai rodo, kad jie ir patys nori gyventi kitaip, keisti savo elgesį, nori suprasti, iš kur kyla ta agresija, pykčio protrūkiai“, – sakė M.Juškienė. Specialistė įsitikinusi, jog ir kituose miestuose reikėtų panašių projektų vyrams, tad gali būti, jog kada nors jie bus surengti ir Šilutėje.

M.Juškienė norėtų, kad ir šilutiškiai galėtų pamatyti ispanų filmą „Pasiimk mano akis“, demonstruojamą po atviru dangumi. Jis Gargžduose nepaliko abejingų.

„Ir filmas, ir tokios akcijos skatina žmones pamatyti situaciją savo namuose tarsi iš šalies, ir, jei ji netenkina – netoleruoti jos, netylėti. Net vos keli žmonės, suvokę galimybę išsivaduoti nuo smurto, ilgainiui aplink save kuria bendraminčių ratelį, ir taip po truputį plinta pozityvus požiūris į bendravimą šeimoje“, – sakė centro specialistės.

Vakar Kretingoje surengta baigiamoji projekto „Matai smurtą – netylėk“ konferencija, kurioje patirtimi dalijosi pareigūnai, Klaipėdos apskrities socialinių paslaugų centrų atstovai. Konferencijoje dalyvavo ir šilutiškiai.

O tie, kam pagalbos ar bent patarimo reikia šiandien, bet kada gali skambinti į Kretingos moterų informacijos ir mokymo centrą telefonais (8 445) 78024, 8 605 82331 ir prabilti…

 

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.