Moterys vis dar uždirba mažiau negu vyrai

moterysMoterys jau seniai nebėra vien tik namų šeimininkės – vis daugiau dailiosios lyties atstovių užima aukštas pareigas, kopia karjeros laiptais. Tačiau darbo rinkoje joms iškyla daugiau kliūčių negu vyrams. Moterys dažniau dirba ne visą darbo dieną ir jų karjera dažniau būna su pertraukomis, o tai neigiamai veikia jų profesinį tobulėjimą.

Kada moterys ir vyrai bus lygiaverčiai partneriai darbo sektoriuje?

Moterų ir vyrų uždarbio skirtumas mažėja

Moterys vis dar uždirba mažiau negu vyrai, bet jų uždarbio skirtumas palaipsniui mažėja. Remiantis Statistikos departamento duomenimis,  praeitais metais vidutinis moterų darbo užmokestis Lietuvoje buvo beveik 13 proc. mažesnis nei vyrų, tačiau atotrūkis Lietuvoje tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio kiekvienais metais palaipsniui mažėja. 2008 metais jis siekė 21,6 proc., 2009 m. – 15,3 proc., 2010 m. – 14,6 proc.

Lietuvos „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto duomenimis, moterims tektų dirbti 38 dienomis ilgiau tam, kad jų metinės pajamos prilygtų vidutiniam vyrų uždarbiui.

Praeitų metų pabaigoje vidutinis moterų darbo užmokestis Lietuvoje  buvo beveik 13 proc. mažesnis nei vyrų ir siekė 1576 litų per mėnesį. 2011 metų trečią ketvirtį moterys uždirbo ne mažiau nei vyrai privalomojo socialinio draudimo, vandens surinkimo, valdymo ir tiekimo, transporto bei sandėliavimo ir bendrojo vidurinio ugdymo srityse.

O didžiausias abiejų lyčių užmokesčio atotrūkis užfiksuotas piniginio tarpininkavimo, finansų ir draudimo, farmacinių preparatų gamybos srityse.

Atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio nėra unikalus Lietuvos reiškinys. Naujausiais Europos Komisijos duomenimis, moterys Europoje uždirba vidutiniškai 16,4 proc. mažiau nei vyrai. Pastaraisiais metais šis skirtumas kiek sumažėjo – anksčiau jis siekė 17 proc. ar net daugiau. Darbo užmokesčio skirtumas svyruoja nuo maždaug 2 proc. Lenkijoje iki daugiau nei 27 proc. Estijoje.

Nežiūrint bendrų gana teigiamų tendencijų, kai kuriose valstybėse narėse, kaip antai Bulgarijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje, darbo užmokesčio skirtumas didėja.

ES kasmet mini Europos vienodo darbo užmokesčio dieną, kuria siekiama informuoti ir atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad moterims už tą patį darbo užmokestį tenka dirbti gerokai ilgiau. Lygaus darbo užmokesčio diena šiemet Lietuvoje paskelbta vasario 23-ioji.

Uždarbio skirtumo priežastis – moterų diskriminacija?

Lygybė – viena iš pagrindinių vertybių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga. Vienodo užmokesčio vyrams ir moterims už vienodos vertės darbą principas yra įtvirtintas ES sutartyse ir nacionalinės teisės aktuose.

Lietuvoje galiojantis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas nustato darbdaviui pareigą už tokį pat ar vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį, įskaitant visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą.

Tačiau skundų dėl lygių teisių pažeidimo darbo sektoriuje Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gauna kasmet. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjo viešiesiems ryšiams Valdo Dambravos teigimu, praeitais metais daugiausiai skundų dėl galimų pažeidimų buvo pateikta darbo santykių srityje. Per metus buvo pateikti 54 skundai.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės teigimu, be lyčių diskriminacijos prielaidos, užmokesčio skirtumui įtakos turi darbų specifika. Dėl interesų ar fizinių galimybių kai kurios veiklos, pavyzdžiui, statyba, yra labiau priimtinos vyrams nei moterims.

Tai lemia nedidelį užimtų moterų skaičių tose šakose ir ryškų darbo užmokesčio skirtumą tarp lyčių. „Nevienodi užmokesčiai susiformuoja ir dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, nenuoseklumo kopiant karjeros laiptais, kai dėl motinystės atostogų moterims tenka daryti pertrauką, taip pat darbo trukmės skirtumų“, – komentuoja O. Bložienė.

Moterys mažiau pasitiki savo jėgomis

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) Moterų centro pirmininkės pavaduotoja Nijolė Latauskienė taip pat pritaria, kad pagrindinės moterų mažesnio uždarbio priežastys yra ilgos motinystės atostogos, dažnai sergantys maži vaikai, buitiniai rūpesčiai šeimoje, dėl kurių ji negali dažnai dirbti viršvalandžių. Tačiau N. Latauskienės nuomone, visos minėtos priežastys dirbančioms moterims tampa vis mažiau aktualios, nes jei moters atlyginimas didesnis, tai vyras ima atostogas vaiko priežiūrai arba yra samdoma auklė po vaiko gimimo praėjus 3–6 mėnesiams.

Gamybinėje įmonėje, kurioje dirba 450 žmonių, baldų gamybos technologe dirbanti N. Latauskienė teigia, kad moterims gauti didesnį atlyginimą pakiša koją nedrąsa ir nepasitikėjimas savimi.

„Darbe mes pasirašome kolektyvinę sutartį, kurioje yra apmokėjimo sistema, tarifiniai atlygiai, kintamos atlyginimo dalies nuostatai. Tarifinis atlygis nepriklauso nuo lyties, už tą patį darbą gaunamas vienodas darbo užmokestis, bet aukštesnę kvalifikacinę kategoriją ir didesnį darbo užmokestį turi daugiau vyrų nei moterų, nes jie dirba operatoriais, aptarnauja sudėtingus įrengimus.

Deja, analogišką darbą įmonėje dirba tik viena moteris ir, žinoma, su „vyrišku“ atlyginimu. Mes raginame moteris pabandyti, nebijoti, bet kuklumas, nepasitikėjimas  savo jėgomis stabdo moteris imtis sudėtingų darbų“, – sakė LPSK Moterų centro pirmininkės pavaduotoja. Moteris priduria, kad dėl atliekamų darbų, kompetencijos, pareigingumo, darbštumo įmonėje dirbantys vyrai teikia prioritetą moterims, nors pripažįsta, kad jei yra sudėtingi darbai, moterys mažiau savimi pasitiki.

N. Latauskienės teigimu, kita priežastis – kuklumas.

„Moterys nemoka išsireikalauti didesnio darbo užmokesčio. Jei vadovas sako, kad šiuo metu nėra galimybės pakelti atlyginimo, jos sutinka palaukti, o vyrai, anaiptol, nieko nelaukia, sako tiesiai į akis ir dažniausiai gauna“, – teigia LPSK atstovė.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.