„Dar kalbėk, – kol saulelė raudona/ Pušynų viršūnėm prabėgs…/ Ant stalo – garuojanti duona,/ Dar kalbėk,- šitaip nieks nekalbės…“
Tokiais poetės Valerijos Vilčinskienės žodžiais į Motinos dienai skirtą koncertą „Kalbėk, Mama…“ susirinkusias mamas ir močiutes kreipėsi šventės vedėjos pradinio ugdymo mokytoja Asta Šeputienė ir trečios klasės mokinė Vėjūnė Lukošiūtė.
Motinos širdžiai apibūdinti neužtenka gražių žodžių – jie bejėgiai išreikšti ilgesį, nerimą dėl savo vaiko, motinos akys visur jį lydi, o žodžiai… Nesvarbu, kada jie pasakyti, svarbu, kad jie tikrai kažkada bus išgirsti. Toks trumpas, toks trapus žmogaus gyvenimas po amžinąja saule, toks gaivus vandens gurkšnis iš vaikystės šaltinio. Toks džiugus pirmas šypsnis, pirmas žingsnis, pirmas žodis po tavo meile, Mama…
Mišrios ikimokyklinės ugdymo grupės auklėtiniai nuo scenos joms sakė gražiausius meilės žodžius, tarp susirinkusiųjų akelėmis ieškojo mieliausio, brangiausio žmogaus žvilgsnio, o jį suradę kvietė Mamytes kartu pašokti „Graži mūsų šeimynėlė“.
Už meilę, už rankų švelnumą, už širdies šilumą koncerto metu dainomis ir šokiais dėkojo gitarisčių būrelio narės (vadovas Sigitas Stankus), jaunučių ir jaunių šokių būrelių šokėjai (vadovė Daiva Preikšienė), pirmokų dainorėlių ansamblis ir pradinukų choras (vadovė Zosė Židackienė).
Mamytės buvo apdovanotos pačių vaikų rankomis pagamintais gėlių žiedais. Gražūs ir šilti vaikų padėkos žodžiai, kuriais vargu ar galima suabejoti, nepaliko abejingų – mamos, močiutės bei svečiai įvertino vaikų pastangas, negailėdami jiems šypsenų ir aplodismentų.
Staigmeną pateikė Jankantų šeimyna – tėtis Tomas su savo atžalomis antroku Audriumi, septintoke Karolina ir mažuoju Edgaru mylimai mamytei ir žmonai skyrė dainą „Mama, kaip tu laikais“.
Šventėje dalyvavęs Usėnų moterų ansamblis „Smiltė“ (vadovė Dalia Svirskaitė) padainavo keletą dainų bei lopšinę visoms mamoms, o Usėnų etnografinis mėgėjų teatras (vadovė Jūratė Daugalienė) susirinkusiems parodė ištrauką iš vaidinimo „Kitą sekmadienį“, sukurto pagal Šarlotės Kaizer apsakymus ir Pamario sakmes.
Džiugu, kad pirmąjį gegužės sekmadienį turime tik Jai, tik Jai vienai skirtą dieną – labiausiai žydinčią, labiausiai paukščių giesmėmis skambančią, labiausiai dangaus mėlyne spindinčią.