Motinos paliktas kiauniukas atrado naujus namus

gyvunai kiaune_3„Prie kelio guli mažutėlis žvėriukas, matyt, šeškiukas“, – neįprastas pagalbos šauksmas gegužės pabaigoje pasiekė Všį „Šilutės gyvūnų gerovė“ savanorius.

Rūpestingiems gyvūnų globėjams neliko nieko kita, kaip tik gelbėti laukinuką. Kaip paaiškėjo vėliau, jauniklis pasirodė esąs ne šeškiukas, o kiauniukas.

Aplinkosaugininkai nuolat perspėja, kad imti laukinių gyvūnų jauniklių nevalia, tačiau kartais nutinka taip, kad be žmogaus pagalbos gyvūnas būtų pasmerktas mirčiai. Taip buvo ir šiuo atveju.

Gyvūną radę žmonės įsitikinę, kad kiaunės jauniklis greičiausiai būtų žuvęs po automobilio ratais.

Neskubėjo atiduoti žmonėms

Gegužės 22 dieną į Šilutės gyvūnų globos organizaciją kreipėsi pagryniškis Aušrius, šalia kelio važiuojamosios dalies radęs gulintį laukinį gyvūnėlį.

„Atvykę pamatėme nuoširdų ir paslaugų vaikiną, vaikštantį aplink mažą ir mielą pūkų kamuolėlį. Gerai galvojome, kaip derėtų elgtis, todėl prašėme patarimų iš kitų įstaigų“, – prisimena Všį „Šilutės gyvūnų gerovė“ įkūrėja ir savanorė Loreta.

Paimti žvėriuką buvo vienintelė išeitis, antraip jis galėjo žūti judriame kelyje. Visgi perduoti jauniklį globėjams savanoriai neskubėjo, nes žmogaus paliesto mažylio dažnai atsisako jų mamos.

Loreta su Aušriumi gyvūną įdėjo į narvą ir per naktį paliko saugioje vietoje. Tikėjosi, kad pasirodys jo mama ir išsineš mažylį.kiauniukas globeja_Ruta

Bet laukinuko mama per naktį nepasirodė, mažylis pratūnojo narve praviromis durelėmis. Gyvūnų globėjams teko ieškoti, kas galėtų jį auginti savo namuose.

Auga kaip kačiukas

„Beje, paaiškėjo, kad mamos nesulaukė visai ne šeškiukas, o kiauniukas. Už informaciją dėkojame ir Lolitai iš organizacijos „Laukinė Lesė“, kuri rūpinasi laukiniais gyvūnais“, – sakė Loreta.

Ji džiaugiasi, kad ne vienas žmogus padėjo pasirūpinti kiauniuku, jo  maistu ir šiltais namais: kiauniuką priglaudė šilutiškė Rūta Jokubauskienė ir nusprendė jį auginti kaip šeimos narį -kačiuką ar šuniuką, „Šilutės gyvūnų gerovės“ komandos draugė Natalija mažyliui atnešė ožkos pieno.

Tolimesnis mažylio gyvenimas priklausys nuo daugelio faktorių. Norint auginti kiauniuką namuose, reikės gauti Aplinkos ministerijos leidimą. Specialistai leidimo gali ir neduoti, nes gyvūnas yra plėšrus.

„Šilutės naujienų“ žiniomis, R.Jokubauskienės namuose kiauniukas jaučiasi puikiai. „Auga kaip kačiukas, yra meilus, žaidžia, siunta, kartais pasikandžioja“, – sako jo naujoji „mama“ Rūta.

Beje, R.Jokubauskienė ne pirmą kartą padeda VšĮ „Šilutės gyvūnų gerovei“ globoti gyvūnus. Prieš metus ji buvo priglaudusi aklą kranklį, jį išgydė ir laikinai globojo, kol jį paėmė žmonės, pasiryžę paukštį auginti nuolat.

Gyvūnai retai lieka našlaičiai

gyvunai kiaune„Parsineštas namo sveikas jauniklis – meškos paslauga gamtai“, – nuolat perspėja Aplinkos ministerija.

Kasmet gamtosaugininkai susiduria su perdėtu žmonių rūpinimusi rastais laukinių gyvūnų jaunikliais. Tokia globa pridaro nemažos žalos gamtai.

Žmonės labai dažnai parsineša namo paukščių ar žvėrių jauniklius, manydami, kad jie yra našlaičiai ir kad jiems reikia globos. Taip savo įprastos aplinkos netenka dešimtys paukščiukų, kiškiukų, briedžiukų, stirniukų. Beveik visi jie būna sveiki, turi tėvus.

O žmonių užauginti laukiniai gyvūnai gamtai yra prarasti, nes nesugeba išgyventi laisvėje. Daugelis jų, išleistų į gamtą, žūsta jau pirmosiomis dienomis.

Aplinkos ministerija primena, kad Laukinės gyvūnijos įstatymas griežtai draudžia imti iš gamtos gyvūnų jauniklius. Radus žvėrių jauniklį, negalima jo nei liesti, nei imti, kad ant kailiuko neliktų žmogaus kvapo – jis atbaido gyvūnėlio tėvus. Paukščių jauniklių taip pat nereikia liesti. Jeigu yra galimybė, juos reikėtų su pagalbinėmis priemonėmis užkelti ant medžių šakų ir palikti. Ten paukščiukus ras jų tėvai ir palesins.

Imti gyvūnus iš gamtos be leidimo galima tik tada, kai to būtinai reikia, – jei jie sužeisti ar sergantys. Tai turi konstatuoti veterinarijos gydytojai ar gyvūnų globos tarnybų specialistai. Visi kiti neteisėtai paimti gyvūnai gali būti konfiskuoti, o už neteisėtą jų paėmimą skiriama bauda.

Jeigu gyvūnas dėl jo laikytojo kaltės nugaištų, būtų skaičiuojama gamtai padaryta žala. Už nugaišusį briedžio jauniklį tektų sumokėti 3040 eurų, stirnos ar vilko – 870 eurų, pilkojo kiškio – 290 eurų.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.