Muitinės pareigūnai pastebėjo, kad šiais metais padaugėjo atvejų, kai iš Lietuvos į užsienį paštu mėginama siųsti raminamuosius (dažniausiai rusiškos kilmės) vaistus.
Tokiems siuntėjams derėtų žinoti, kad jeigu aptiktų vaistų sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, jiems gresia baudžiamoji atsakomybė.
Pasak Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) Klaipėdos skyriaus pareigūnų, pernai buvo pradėtas tik vienas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto vaistų, turinčių psichotropinių medžiagų, gabenimo, o šiemet per tris mėnesius tokių atvejų jau penki.
Toks padidėjimas siejamas su vis dažnesniais mėginimais rusiškus raminamuosius vaistus persiųsti pašto siuntomis į užsienio valstybes ten įsikūrusiems artimiesiems. Tačiau jei tokių siunčiamų vaistų sudėtyje yra psichotropinių medžiagų (bene populiariausias tarp tokių – rusiškas „Fenazepamas“), siuntėjui gresia baudžiamoji atsakomybė.
Mat švelniausia Baudžiamojo kodekso 199 str. 2 dalyje numatyta bausmė už mėginimą išvengiant muitinės kontrolės gabenti narkotines medžiagas – laisvės atėmimas nuo trejų metų. Būtent tiek gali kainuoti iš pažiūros nekaltas noras neaiškios kilmės, galbūt turgavietėje pirktais vaistais aprūpinti užsienyje esančius draugus ar giminaičius.
„Žmonės nežino, kas jiems gresia“ – įsitikinęs MKT Klaipėdos skyriaus viršininkas Telesforas Šimkus. Anot pareigūno, ne mažesnė atsakomybė gresia ir tiems, kurie tokius vaistus mėgina įvežti į Lietuvą iš trečiųjų šalių: vien šiemet pirmosios instancijos teismai yra skyrę dvi realias laisvės atėmimo bausmes už tokių raminamųjų vaistų gabenimą.
Iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities žmonės paprastai mėgina slapta įsivežti „Korvalol“, „Xanax“, „Lexotanil“, „Volokordin“ ir „Fenazepam“.
Dažniausiai tokius vaistus nelegaliai bandoma įvežti per Panemunės kelio postą. Ir vargu ar kas atidžiau paskaito šiame bei kituose (Nidos, Malkų) postuose dar nuo 2005-ųjų skelbiamą informaciją, kad pažeidėjų, gabenusių vaistus, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, laukia ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė.