Jau prieš ketinant įvežti prekes reikia apie tai pranešti muitinei ir pateikti reikiamus dokumentus. Europos Sąjungą galima vadinti bendra muitų sąjunga, nes joje taikomos muitinės procedūros ir bendra muitų politika su išorinėmis valstybėmis. Taip pat nėra taikomi muitai tarp narių šalių.
Šalys, nepriklausančios Europos Sąjungai dažniausiai yra vadinamos trečiosiomis šalimis. Su trečiosiomis šalimis visų narių taikomos tos pačios taisyklės ir muitinės procedūros, o jas apibrėžia Bendrijos muitinės kodeksas. Šį rinkinį galima laikyti teisiškai svarbiausiu dokumentu, reglamentuojančiu Europos Sąjungos prekybos santykius su kitomis šalimis.
Europos Sąjunga užima gana didelę teritoriją ir talpina itin daug skirtinga veikla užsiimančių tarptautinių kompanijų iš skirtingų šalių. Natūralu, kad dėl to teisės aktai yra gana sudėtingi ir iki galo suprantami tik siauram ratui žmonių. Kai kurie teisės aktai yra išreikšti gana abstrakčiai ir palikta galimybė kiekvienai narei traktuoti jį savaip. Vietos teisės aktai patikslina bendrijos aktus ir būna labiau pritaikyti konkrečiai šaliai, atsižvelgiant į jos specifiką ir susiduriamas problemas.
Muitinės procedūros atliekamos tuo metu, kai prekės planuojamos įvežti arba įvežamos. Toliau prekėmis disponuoti Sąjungos viduje galima tik sumokėjus mokesčius ir įvykdžius prekių išleidimo į rinką reikalavimus. Todėl muitinė turi teisę sustabdyti tokių prekių judėjimą, kol nebaigtos muitinės procedūros, kad nebūtų nebūtų padaryta žala, atsirandanti iš nesąžiningos konkurencijos. Visi veiksmai, kuriuos galima atlikti su muitinės prižiūrimomis prekėmis, vadinami muitinės sankcionuoti veiksmai.
Rinka yra nuolat kontroliuojama ir koreguojama, o vienas iš įrankių tai atlikti yra muitinė ir jos prižiūrimos procedūros. Džiugu, kad bent Sąjungos viduje galime laisvai disponuoti prekėmis be papildomų rūpesčių.