Kalbos apie tai, kad rajono ūkininkai, kiti smulkieji gamintojai galės imtis biokuro verslo, virsta realybe. Žengtas dar vienas žingsnis link to, kad smulkieji tiekėjai galėtų parduoti „Šilutės šilumos tinklams“ ir nedidelius kiekius medienos drožlių: ši įmonė gavo platformines svarstykles, kuriomis galės tiksliai pasverti perkamų medienos drožlių kiekį.
Planuojama biokurą iš smulkiųjų gamintojų pradėti pirkti nuo kitų metų.
Kurą pirkdavo tik iš monopolininko
Pasak Ūkio skyriaus Turto poskyrio vyriausiosios specialistės Daivos Thumat, „Savivaldybės įmonė „Šilutės šilumos tinklai“ iki šiol biokurą – medienos drožles – pirkdavo tik iš vieno stambaus tiekėjo, kurį kasmet parinkdavo viešojo konkurso būdu. Šis tiekėjas turėjo garantuoti, kad visus metus tieks reikiamą medienos drožlių kiekį.
„Šilutės šilumos tinklai“ biokuro tiekėjui mokėdavo ne už sudegintą drožlių kiekį, bet už šilumos energiją, kurią išgaudavo iš pateikto kuro. Todėl įmonei nereikėjo skaičiuoti nei atvežtų drožlių svorio, nei tūrio. Toks atsiskaitymo už sudegintą kurą būdas ilgą laiką atrodė efektyvus ir paprastas, tačiau jis patogus tik stambiosioms monopolinėms įmonėms ir visiškai netiko, norint pirkti kurą iš smulkiųjų tiekėjų. Juk neįmanoma viename kuro sandėlyje krauti skirtingų tiekėjų atvežtą biokurą ir kiekvienam individualiai apskaičiuoti, kiek iš jo išgauta energijos.
Kad įmonė galėtų pirkti ir mažesnius kuro kiekius, reikėjo sukurti kitokią patiekto kuro apskaitos ir apmokėjimo sistemą. Politikų iniciatyva, Šilutės šilumos tiekėjai buvo įpareigoti įkurti biokuro kokybės laboratoriją ir pasirūpinti medienos drožlių svėrimu.
Smulkieji tiekėjai atpigintų kurą
Rajono politikai, ypač tie, kurie yra deleguoti į „Šilutės šilumos tinklų“ stebėtojų tarybą, yra įsitikinę, kad sudarius sąlygas pirkti medienos drožles iš smulkiųjų tiekėjų, sumažės perkamo kuro kaina – tai be abejonės naudinga šilumos tiekimo įmonei. Aktualu ir tai, kad mūsų rajono smulkūs verslininkai, ūkininkai, turintys tokio kuro gaminimo įrangą, galėtų gauti papildomų pajamų.
Rajono savivaldybės taryba paskutinio posėdžio metu pritarė siūlymui perimti iš Klaipėdos teritorinės muitinės platformines automobilių svarstykles ir jas pagal panaudos sutartį perduoti „Šilutės šilumos tinklams“. Svarstyklės ir buvo trūkstama grandis, kad šilumos gamintojai pradėtų supirkinėti medienos drožles iš smulkiųjų tiekėjų.
Kol kas svarstyklės stovi Šilutėje, Pramonės g., šilumos gamintojai jas turi parsigabenti į savo įmonės teritoriją ir sumontuoti.
UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktorius Algis Šaulys „Šilutės naujienoms“ sakė, kad įmonė jau turi įrengtą kuro kokybės nustatymo laboratoriją, kuri būtina perkant kurą iš smulkiųjų kuro tiekėjų. Tačiau jis nėra įsitikinęs, kad anksčiau nei iki šių metų pabaigos pavyks bendrovės teritorijoje sumontuoti gautas platformines svarstykles.
Greičiausiai, šilumos įmonė iš smulkiųjų kuro tiekėjų medienos drožles galės pradėti pirkti tik kitais metais.
Medienos drožlių reikės dar daugiau
A.Šaulys sako, kad „Šilutės šilumos tinklai“ per metus sunaudoja apie 50 tūkst. kietmetrių smulkintos medienos. Kitais metais medienos drožlių poreikis bus dar didesnis – jų reikės apie 30 tūkst. kietmetrių daugiau, nes bus pastatytas dar vienas 10 megavatų galios šilumos gamybos katilas.
Direktoriaus nuomone, smulkieji kuro tiekėjai pradžioje galėtų patiekti apie 15 procentų planuojamo kuro kiekio. Iš smulkiųjų tiekėjų galėtų būti supirktas visas jų pagamintas kuras, aišku, jeigu jo kaina bus mažesnė nei pagrindinio kuro tiekėjo.
Nauja galimybė uždirbti
„Šilutės šilumos tinklų“ stebėtojų tarybos narys, rajono politikas Edvardas Vitkauskas sako jau analizavęs, kas galėtų tapti pigesnio smulkintos medienos kuro tiekėjais Šilutės rajone. Šį biokurą galėtų gaminti ir parduoti šilumos tiekėjams ne tik smulkieji verslininkai ir ūkininkai. Įspūdingus kiekius medienos atraižų, pjuvenų ir šakų pusdykiai, kaip atliekas, parduoda rajono lentpjūvės ir Šilutės miškų urėdija, nes kol kas Šilutės katilinėms jų nereikėjo.
Be to, pasak E.Vitkausko, daug krūmų želia pakelėse, menkaverčiais krūmais apeina pievos, pamiškės, krūmai ardo melioracijos, polderių kanalų šlaitus, pylimus. UAB „Šilutės polderiai“ eikvoja valstybės lėšas kanalų ir griovių priežiūrai: kerta krūmus, juos turi sunaikinti. Ir šie neišnaudoti žaliojo kuro rezervai gali būti perleisti smulkiems verslininkams ir ūkininkams, kad jie gamintų kurą ir jį parduotų „Šilutės šilumos tinklams“.
Rajono Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto narys Alfonsas Vanagas jau ne vienerius metus kelia iniciatyvą sudaryti galimybes rajono žmopnėms auginti biokurą – greitai augančius karklus ar gluosnius. Jis ragino rajone parinkti žemdirbystei netinkamus žemių plotus, kuriuose entuziastai galėtų veisti žaliojo kuro plantacijas.
A.Vanagas sakė pažįstantis žemės savininkų, kurie jau prieš dešimtmetį būtų ėmęsi tokio verslo, jeigu tikrai žinotų, kad jų užaugintas žaliasis kuras bus supirktas bent rinkos kainomis, be kuro tiekėjų – monopolininkų tarpininkavimo.
Belieka laukti, kada žaliojo kuro verslui tikrai atsivers vartai.