Pareigūnai gina nuo smurto, o smurto aukos atleidžia skriaudėjams
Girtuoklystė, rietenos dėl pinigų, necenzūrinių žodžių lavina ir nuolatinis vienas kito žeminimas – tai dažna priešistorė, vadinamasis psichologinis smurtas, beveik visada pasibaigiantis ir fiziniu smurtu namuose. Vyro – prieš savo moterį, brolio – prieš brolį, dukros – prieš motiną, o neretai ir moters – prieš savo gyvenimo vyrą…
Ginklų kovoti su šia blogybe jau turime – priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Ta kova, nors ir lėtai, bet duoda rezultatus: smurto artimoje aplinkoje atvejų registruojama mažiau. Visgi tai yra tema, kuri be galo aktuali Lietuvoje ir apie kurią nenoriai kalba ne tik pačios aukos, bet ir policijos pareigūnai.
Mat reaguoti į tokius įvykius jiems tenka kasdien net po kelis kartus, nuvykus įvykio vieton neretai tenka tapti psichologais, teisėjais ir net „svarstyklėmis“. O vėliau pareigūnai įsitikina, kad visas tas darbas buvo veltui – 90 proc. sumuštųjų susitaiko su savo skriaudėjais ir nenori, kad pastarieji būtų nubausti.
Riba iki tragedijos visada labai plona
Ginti nuo smurto artimoje aplinkoje, greitai reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą – tokia yra 2011 m. gruodį įsigaliojusio Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo paskirtis. Tuo pripažįstama, jog smurto artimoje aplinkoje žala visuomenei priskiriama prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų.
Taip pokalbį pradėjęs Šilutės r. policijos komisariato viršininkas Sigitas Mikutavičius pažeria ir skaičių. Per praėjusių metų 6 mėnesius Šilutės policijoje buvo gauti 303 pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje, per tą patį laiką šiemet – 255. Iš jų pernai užregistruotos 99 nusikalstamos veikos, šiemet – tik 58.
Šiemet teismą jau pasiekė 49 tokios bylos, pernai per tą patį laiką teismui buvo perduotos 86.
„Taigi skaičiai nuteikia optimistiškai“, – džiaugiamės pastebėję teigiamus poslinkius. Tačiau komisariato viršininkas sako neįžvelgiantis priežasties džiūgauti.
Antroji dienos pusė ir vakaras yra tas laikas, kuomet policijos komisariato Budėtojų dalyje sulaukiama daugiausia pagalbos prašančiųjų skambučių. Įvykio vieton prisistatę pareigūnai neretai randa girtas abi konfliktuojančias puses, kartais jos būna jau ir abipusiais kumščiais viena kitą pavaišinusios.
„Pareigūnams tuomet tenka tapti „svarstyklėmis“ – bent jau tam, kad galėtų nustatyti, kurį iš šeimos svarbiau izoliuoti, kad konfliktas nevirstų tragedija“, – sako S.Mikutavičius.
Jis simboliškai padėkoja Dievui už tai, kad ir šiemet, ir pernai per pusmetį itin tragiškų atvejų šeimose išvengta, bet primena, kad riba tokiuose konfliktuose yra itin plona. Pernai antrąjį pusmetį buvo mirčių, kurias sukėlė smurtas šeimose.
Pareigūnai žino ir kitą dėsningumą – tikri smurto protrūkiai prasideda tomis dienomis, kuomet mokamos socialinės išmokos, nes tada prasideda ir girtuokliavimas. „Pašalpos mūsų valstybėje dalijamos itin lengva ranka, valstybės paramą reikėtų kur kas labiau apgalvoti“, – sako policijos vadovas.
Su smurtautojais susitaiko 90 proc. aukų
Šiemet per pusmetį Šilutės r. policijos komisariate priimtas 191 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje, pernai tokių atvejų būta 180. Tai tie atvejai, kai nepakanka duomenų nusikalstamai veikai įrodyti. Paprastai sakant, kai telefonu skambinanti moteris šaukia, jog ją muša, o atvažiavus pareigūnams įrodinėja, kad gyvenimo draugas „tik žadėjo sudaužyti“…
Tačiau jei pareigūnai pastebi ant kūno mušimo žymes, jei incidentas vyksta vaikų akivaizdoje, tyrimas pradedamas, nesvarbu, kas ir ką tada pasakoja.
Stebina, kad net 90 proc. aukų susitaiko su smurtautojais. Dažnai susitaikoma, kai moteris jau davė parodymus, jau pradėtas tyrimas ir priimtas nutarimas, draudžiantis smurtautojui artintis prie aukos. Taigi didžiąja dauguma atvejų pareigūnų darbas nueina šuniui po uodega, nes nukentėjusioji pusė nelinkusi siekti smurtautojui bausmės.
Tiesa, jam vis tiek skiriama nuobauda, tik jau švelnesnė. Jis grįžta į šeimą, ir… Po kurio laiko į tuos namus vėl kviečiama policija.
Požiūris į smurtą – tolerantiškas
Kodėl moterys taip elgiasi?
Pagrindinė priežastis – moteriškė „staiga“ prisimena, kad smurtaujantis vyras ar sugyventinis yra vienintelis šeimos maitintojas ir nutaria, kad jo netekus jos gyvenimas bus dar sunkesnis.
S.Mikutavičius pastebi, kad dažnai moterys neturi pakankamai informacijos, kaip jos galėtų išgyventi be tokio „maitintojo“, kaip pačios galėtų tvarkyti savo gyvenimą.
Tai, anot S.Mikutavičiaus, rodo, kad smurtavimą šeimoje mūsų visuomenė vis dar laiko leistinu reiškiniu, kad nemažai moterų galvoja, jog kumščiais besišvaistantis vyras – normalu, jei jau muša, tai tikrai myli… „Ai, visą laiką mušė, iškentėjau, iškentėsiu ir dar“, – sako sau dažna nukentėjusioji.
Komisariato viršininko nuomone, dar pernelyg mažai švietėjiška veikla rūpinasi ir Savivaldybė, ir seniūnijos, mažai viešos informacijos, kur galėtų gauti pagalbą kenčianti moteris ir jos vaikai. Todėl skriaudžiama šeima lyg susigūžia. Be to, ir smurtautojas neretai sugeba aplinkinius įtikinti, kad tai buvęs trumpalaikis proto užtemimas, kuris daugiau niekada nebepasikartosiąs. Ir ratas užsisuka iš naujo. Iki kito karto.
Neabejotinai daug tokių šeimų mato ir seniūnijų darbuotojai, ir giminaičiai bei kaimynai, bet informacijos, pasak S.Mikutavičiaus, pareigūnai gauna nedaug. Vėliau kalbantis su kaimynais ar artimaisiais išgirstama, kad „nepagalvojom, nes visą laiką jie mušėsi, mes jau seniai pripratom, atrodo, kitaip ir būti negali…“
Blogiausia, kai smurto protrūkius mato augantys vaikai. Statistika rodo, kad daugelis tokių šeimų atžalų matytą šeimos modelį nusineša į savo šeimas.
Šilutėje smurtaujama daugiausiai, Skuode – mažiausiai
„Šilutės naujienos“ jau rašė, kad Kretingoje veikia specializuotas pagalbos centras smurtą patyrusiems asmenims, bendradarbiaujantis su Klaipėdos, Skuodo, Šilutės ir Kretingos policijos komisariatais. Šilutės policijos komisariatas 2013 m. per 6 mėn. Kretingos moterų centrui apie smurtą artimoje aplinkoje pranešė 65 kartus. Iš jų 7 atvejais nukentėjo vyrai. Šiemet per tą patį laiką pranešta 40 kartų, vyrai irgi nukentėjo 7 kartus.
Šio centro specialistai be dėmesio nepalieka nė vienos aukos. Čia suteikiama informacinė pagalba, tarpininkauja psichologas, teisininkas, socialinis darbuotojas, nukentėjusysis turi galimybę išsikalbėti.
Beje, įdomi šio centro sukaupta statistika: ji rodo, kad mažiausiai smurto atvejų būna Skuodo, o daugiausiai – Šilutės rajone.
Centro specialistai kaip vieną to priežasčių nurodo, jog skuodiškiai šiai blogybei yra ypač nepakantūs. Ten žinoma atvejų, kai sužinoję apie gyvenimo draugo sumuštą moterį jai padėti, su vyru kalbėtis skuba kaimynai. O kodėl tiek daug smurto atvejų Šilutės rajone? S.Mikutavičius mano, jog viena iš priežasčių – mūsų rajonas pats didžiausiais iš minėtų keturių.
„Moterys dažniausiai nukenčia nuo sugyventinių, buvusių sutuoktinių, kartu gyvenančių ir bendrai ūkį tvarkančių asmenų. vyrus dažniausiai sumuša sūnūs, broliai, draugai.
Dėl smurto artimoje aplinkoje kaltininkui dažniausiai skiriamas laisvės apribojimas, areštas arba viešieji darbai.