Visi, kam vaikystė jau liko tik tolimas prisiminimas, vos panorėję gali atgal į ją sugrįžti – tai padaryti bus nesunku užsukus į Šilutės muziejaus organizuotą senųjų žaislų parodą „Aplankytum, pamatytum kokį žaislą aš turiu“.
Rugsėjo 1-osios popietę parodos atidarymą surengę muziejininkai sulaukė didelio būrio mažųjų smalsuolių: iš šventinių renginių mokyklose ėję pradinukai užsuko ir į muziejų, o ten užtruko, mat dalyvavo ir tiesiog kieme surengtoje edukacinėje pamokėlėje – mokėsi patys gaminti senovinius žaisliukus.
Įvairiausios puošnios lėlės (bet ne šiuolaikiškosios Barbės), mėtomi žaisliukai, mašinytės, vilkelis, mažų storiuliukų – klounų – kolekcija, – tokie ir panašūs eksponatai sugulė viename Šilutės muziejaus kambarių. Juos čia dėliojo muziejininkė Sigita 
Smulkytė, dailinininkė Gabrielė Bytautaitė, rajone žinoma tautodailininkė Angelė Rauktienė.
Šiandieniniai pradinukai vargiai bus matę bent dalį šių žaislų – tai daugiausia jų senelių vaikystės palydovai. Ne veltui jie sudėlioti kambaryje, kuriame stovi ir pusšimčio metų senumo mokykliniai suolai, tad tie, kas į juos susės, akimirksniu nusikels į tolimus 4, 5, 6 praėjusio amžiaus dešimtmečius.
O senųjų žaislų parodos atidarymo dieną į praeitį nusikėlė būrys pradinukų, smalsiai klausiusių muziejininkių pasakojimų. A.Rauktienė pasakojo,jog patys pirmieji žaislai buvę iš pačių primityviausių medžiagų – molio, medžio, kaulo. Vėliau žaislus pradėta gaminti iš porceliano – tokių lėlių irgi galima pamatyti parodėlėje.
Didelė eksponuojamų lėlių dalis – iš latvės Viktorijos kolekcijos, yra ir šilutiškės muziejininkės Indrės Skablauskaitės kolekcijos eksponatų. Viena seniausių čia įsikūrusių gražuolių – apie 1950-uosius Vokietijoje pagaminta lėlė.
Apie XX amžiaus antroje pusėje pagamintus medinius žaisliukus pasakojusi A.Rauktienė pirmiausia į rankas ėmė siūtą knygelę. Tokia knygelė sulig kiekvienu puslapiu atveria vis naujas spalvas ir formas ir buvo labai praktiška – negreit susidėvinti. Demonstravo ji ir įvairias vaikų lavinimo dėliones, švilpynes, kitus nesudėtingus senovės tėvelių atradimus.
Dar gilesnėn istorijon nukeldama tautodailininkė pasakojo, jog tuometiniams vaikams net suvalgytos žąsies ar kito gyvūno kaulas tapdavo žaislu – tereikėdavo tik sugalvoti, kuo norėtų jį paversti. Tokiais daiktais, kurie tiesiog buvo naudojami namų ūkyje, senovėje žaidė daugybė vaikų ir jokių žaislų specialiai gaminti ir pirkti nereikėjo.
Galiausiai muziejininkės Romos Šukienės pasaką išklausę muziejaus lankytojai buvo pakviesti į kiemą, kur, lyg į tą pasaką pakliuvę, dalyvavo raunant ropę, mokėsi patys pasigaminti nesudėtingus žaislus.
Daugiau nuotraukų „Šilutės naujienų Facebook albume!
Projektas: „Prie Šyšos krantų: Istorija.”