Šilutės Hugo Šojaus muziejuje ir jo filialuose sukaupta 60 150 eksponatų. Antrasis jų gyvenimas prasideda 2000 metais duris atvėrusiame muziejaus restauravimo centre, restauruotoje buvusioje dvaro rūmų malkinėje. Čia darbuojasi tekstilės, metalo ir popieriaus restauratoriai, veikia edukacijos klasė ir restauracijos dirbtuvės.
Metalo restauratorius Raimondas Puodžiūnas gražina blizgesį senosioms metalinėms vazoms, o direktorės pavaduotoja, vyriausioji fondų saugotoja Natalija Kučinskaja nuo sudūlėjimo gelbėja popierinius eksponatus. Dokumentų restauratorė taip pat yra atsakinga už Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą neformalaus švietimo profesinių mokymų projektą, o tai, tikimasi, darbui restauravimo centre pritrauks jaunų specialistų.
Medžio restauratorių trūkumas – didžiausias
Hugo Šojaus muziejus turi labai daug medžio eksponatų – prabangių baldų iš dvarų ir etnografinio paveldo egzempliorių, tačiau, kad ir kiek ieško, aplink neranda šios restauravimo srities profesionalų. Su ta pačia problema susiduria ir Gargždų, Šilalės, Tauragės muziejininkai.
„Vilniuje ir Kaune restauratorių yra, o regionuose – trūksta. Medžio ir dailės restauratoriai mokosi Telšiuose, Kaune bei Vilniuje, ir po studijų jie dažniausiai pasirenka dirbti dviejuose didžiausiuose šalies miestuose“, – sako projekto vadovė. Ji pati – klaipėdietė, tvirtinanti, kad dėl mėgstamo darbo važinėti iš Klaipėdos į Šilutę yra visai nesunku.
Tikisi pritraukti vietos jaunimą
Muziejininkams, pasak N. Kučinskajos, kilo idėja sudominti Šilutės jaunimą restauratoriaus specialybe. Buvo pasirinktas ekonomiškai neaktyvus (iki 29 metų amžiaus) jaunimas. Projekto partneris Šilutės profesinio mokymo centras, kuriame mokoma pastatų dailininkų specialybės, padėjo įtraukti į programą 8 jaunuolius.
„Geriausias būdas – leisti jiems patiems pamėginti atlikti tam tikrus darbus. Gaila, kad projekto pradžią teko atidėti dėl koronaviruso, bet vieną kartą jau buvome nuvykę į Kauno kolegijos restauravimo dirbtuvėse vykstančius mokymus. Ten programos dalyviai gauna teorinių žinių, o paskui kiekvienas atlieka praktinę užduotį. Planuojame važiuoti ir į Vilnių, restauravimo centrą, kur dirba įvairių restauravimo sričių specialistai, kad jaunimas pamatytų, kaip atrodo aukščiausios kategorijos restauratoriaus darbas“, – pasakoja pašnekovė.
Restauratorių rengimo projektas bus vykdomas vienerius metus, jo pabaiga numatyta 2021 metų vasarą. Tuomet dalyviai gaus kurso išklausymo pažymėjimus ir turės atlikti praktiką Hugo Šojaus muziejuje. „Jauniesiems specialistams atlikus užduotis surengsime parodą, kad ir visuomenė galėtų susipažinti su darbo rezultatais“, – sako N. Kučinskaja.
Ar visi gali tapti restauratoriais?
„Restauratoriui reikia kruopštumo ir kantrybės. Restauracijos trukmė priklauso nuo eksponato būklės ir darbo apimties. Tarkim, popierinio voko restauravimas gali trukti apie savaitę, tiesa, po to eksponatas dar turi mėnesį pagulėti po presu. Jei į muziejų patenka stora knyga, darbas gali tęstis pusmetį ar net ilgiau, – aiškina N. Kučinskaja ir priduria, kad pati neskaičiuoja, kiek dokumentų jau yra atkūrusi.
Pasak pašnekovės, žinios įgaunamos mokantis, patirtis – dirbant, bet, jei žmogus stokoja kruopštumo, jam restauratoriaus darbas atrodys varginantis. Programos dalyvių temperamentas yra įvairus – vieni lėtesni, kiti greitesni, bet, pastebi pašnekovė, jie susidomėjo jau po paties pirmojo karto, jiems labai patiko. Vadinasi, galima tikėtis, kad programos dalyviai įsitrauks ir taps profesionaliais restauratoriais.
Projektą „Aktuali kultūra“ įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo finansuojamo veiksmų programos 12 prioriteto „Techninė parama, skirta informuoti apie veiksmų programą ir jai vertinti“ ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Daugiau informacijos: www.lrkm.lt ir www.esinvesticijos.lt
