„Kam reikalingi muziejai? – provokuojamai klausė Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė naujų istorinių eksponatų pristatymo popietėje, sutikdama, kad dalis mūsų visuomenės iš tiesų neįvertina muziejininkų darbo. Sako, užtenka restoranus ar kaimo turizmo sodybas puošiančių senų rakandų.
2012-ieji Lietuvoje paskelbti Muziejų metais, tad muziejai šiemet bus ypač atviri visuomenei, patrauklūs naujomis veiklos formomis.
Muziejus turi būti naudingas bendruomenei
Į naujų eksponatų pristatymą buvo pakviesti visi muziejaus bičiuliai, pernai perdavę šiai istorijos saugyklai senų daiktų, leidinių.
Direktorė R.Šikšnienė svečiams priminė, kokią vertę, dažnai ne iškart suvokiamą, muziejai duoda žmonėms.
Anksčiau muziejai buvo tik šaltos istorinių vertybių saugyklos, bet dabar jie keičia veiklos pobūdį – tampa visuomenei tarnaujančia institucija.
Aišku, didžiuliai fondai, unikalūs eksponatai, profesionalūs muziejų specialistai, sukauptų vertybių skaičius, jų saugojimui skiriamos lėšos lemia muziejų vertę. Tačiau ši vertė – mažai matoma ir įvertinama visuomenėje.
Muziejų vertę visuomenėje labiausiai lemia jų veiklos patrauklumas, atvirumas, įdomiai pateikiamos parodos, edukacinės programos, kiti renginiai. Dabar muziejai mokosi gyvos, įvairius lankytojus dominančios švietėjiškos funkcijos. Įvairaus amžiaus muziejaus lankytojai kaskart čia gauna naujų žinių, naujai suvokia vertybes, formuoja supratimą apie krašto istorinę raidą, įvykius. Galbūt muziejų kuriama ta vertė ir nauda kiekvienam iškart nematoma, neapčiuopiama, bet po daugelio metų suvokiama.
Juk darželinukui neišdildomą įspūdį palieka, pavyzdžiui, nasrus iššiepusio vilko iškamša, mokiniai gamtos ekspoziciją apžiūrinėja jau atkreipdami dėmesį į kitokius aspektus, suaugęs dar kitaip vertina ir tyrinėja gamtą. Tas pats – su kitų sričių eksponatais, pažintinėmis programomis. Akivaizdu, kad lankytojas, tą patį muziejų lankydamas daug kartų, gauna vis naujų potyrių.
„Noriu, kad žmonės pamiltų muziejų, kad suprastų čia kaupiamos informacijos svarbą, stabteltų ir įvertintų patį gyvenimą, suvoktų protėvių indėlį į mūsų gyvenimą, matytų gyvenimo progresą, – sakė R.Šikšnienė. – Pats muziejus nėra vertybė, jei jis neduoda bendruomenei naudos. Taip, jis turi didžiulius resursus, kauptus daugelį metų daugelio žmonių. Bet muziejus turi būti lankomas, atviras ir mylimas.“
Pernai fondai papildyti 283 eksponatais
Pasak muziejaus dailininkės Ingos Radavičiūtės, laikinai einančios vyr. fondų saugotojos pareigas, per 2011 metus muziejaus fondai pasipildė 283 eksponatais, iš kurių 165 eksponatai įrašyti į pagrindinį fondą, 108 vnt. – į pagalbinį fondą. 10 muziejinių vertybių perduota Šilutės muziejaus bibliotekai, 24 eksponatai – Šilutės muziejaus filialui – Švėkšnos muziejui.
Didžioji dalis eksponatų – tai įvairios knygos, vadovėliai, dokumentai, fotografijos, žemėlapiai, žaislai, banknotai. 2011 m. muziejaus fondus papildė ir archeologiniai radiniai. Jie rasti Armalėnų kaime (Šilutės rajone), Rusnės miestelyje, Šilutės dvaro sodyboje, Vytulių kaimo evangelikų kapinėse (Saugų seniūnijoje).
Praėjusiais metais Prano Gudyno restauravimo centre restauruoti dr. Hugo Šojaus kolekcijos 5 tekstilės eksponatai: dvi liemenės, du vestuviniai jaunosios vainikai ir cilindras. Restauravimo darbus finansavo Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas, Šilutės rajono savivaldybė.
Šilutės muziejaus restauratoriai antram gyvenimui prikėlė 3 vnt. raštijos eksponatų, 7 vnt. etnografinio skyriaus medžio ir 7 vnt. liaudies meno tekstilės eksponatų. Dauguma restauruotų muziejinių vertybių eksponuojami dabar Šilutės muziejuje veikiančioje parodoje „Lietuvininkės kraičio skrynia“.
Gavo vertingų leidinių
Muziejininkai visiems, dovanojusiems eksponatų, įteikė padėkos raštus, papasakojo apie įdomiausias gautas istorines vertybes.
Šilutiškis Juozas Kranauskas padovanojo muziejui Vilniaus knygyne pirktą žemėlapį „Lietuvių teritorija Prūsijoje iki maro ir vokiečių kolonizacijos XVIII“ ir prieš tris dešimtmečius Kaliningrade pirktas kariškas vyriškas galifė kirpimo kelnes. Muziejininkai neabejoja, kad šie eksponatai bus naudingi rengiant temines parodas.
Buvęs šilutiškis Dalius Katilius, dabar gyvenantis Vilniuje, sostinės antikvariate pamatė retą leidinį ir specialiai jį nupirko Šilutės muziejui. Tai 1838 metais išleista knyga su dvarininko H.Šojaus bibliotekos antspaudu. Muziejininkai ištyrinėjo, jog ant knygos, šalia antspaudo, užrašytas Krohne vardas. Wilhelmine Krohne buvo H.Šojaus pamotės vardas, tad spėjama, jog į H.Šojus biblioteką knyga pateko būtent iš jos.
Muziejus saugos ir Emmericho (Vokietija) mero Willi Hering dovanotą eksponatą. Tai 1861 metais siųsto laiško vokas, kuris iš Klaipėdos (antspaudas „Memel“) išsiųstas 1861 m. vasario 29 d. į Emmerichą, kur buvo pristatytas 1861 m. kovo 2 d. Laiškas siųstas per Šilutę – yra „Heydekrug“ antspaudas.
Įvairių laikmečių nuotraukos, žemėlapiai, žodynai
Štai rusniškis Helmutas Petrikas perdavė dvi įdomias fotografijas, kuriose įamžinta garsioji E.Jurginaičio karčema Rusnėje ir pats jos šeimininkas su bičiuliais.
Muziejininkai džiaugiasi šilutiškės gydytojos Reginos Alantienės išsaugotais medikų suvenyrais, nuotraukomis, kuriose užfiksuoti 1977 metais vykę tuometinės Šilutės rajono centrinės ligoninės priestato statybos momentai, naujų Šilutės rajono gimdymo namų atidarymas, medicinos darbuotojo dienos minėjimas.
Šilutės tremtinių sąjungos dovanotas Lietuvos gyventojų tremties ir kalinimo vietos Sovietų sąjungoje žemėlapis sukrečia šimtais taškelių, kurie Rusijos platybėse ženklina mūsų tautiečių kančių vietas.
Gauta daug kitų žemėlapių.
Seni prietaisai – muziejui
Prieš kelis dešimtmečius buityje naudoti prietaisai, įrankiai jau darosi muziejiniai eksponatai, nes jaunimas tokių daiktų nėra matęs. Štai ir pagryniškio Mykolo Algirdo Kubaičio dovanoti mediniai skaitliukai, anksčiau būdavę kiekvienos pardavėjos „skaičiavimo mašinėle“, dabartiniam jaunimui yra egzotika – daugelis nesupranta, kaip jais buvo galima skaičiuoti.
Dar vienus panašius skaitliukus, naudotus mokyklose, dovanojo šilutiškė Lina Daukšaitė, popietės dalyvius pradžiuginusi ir šmaikščia savo kūrybos eiliuota istorija apie muziejinių eksponatų (vyžos, klumpės ir naginės) ginčą, kuris iš jų svarbesnis.
M.A.Kubaitis papildė praėjusio amžiaus buitinės technikos kolekciją telefono aparatu, kuris turi diskinį numerio rinkiklį, elektrine skaičiavimo mašinėle, metaline gertuve su užsukamu dangteliu, elektrine spausdinimo mašinėle, fotodidintuvu. Taip pat išsaugojo daugeliui nematytą apvalų skambalą, anksčiau kabintą karvei po kaklu, kad nenuklystų iš ganyklos.
Šviesios atminties šilutiškio Juliaus Balčiausko, puošusio miestą savo išaugintais dekoratyviniais augalais, našlė Janina Balčiauskienė susigraudinusi atsisveikino su vyro saugota Vyriausiojo Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komiteto ir jo bendradarbių nuotrauka (1923 m., Šilutė).
Gydytoja Elena Mackevičienė papildė muziejaus fondus XX a. miestiečių buities atributais: žvakide, medžioklės trofėjumi, rašaline, naujagimio vokeliu ir krikšto suknele.
Turtingesnė žaislų ir mokyklos reikmenų kolekcija
Šilutiškiai atsiliepė į muziejininkų prašymą kaupti lėlių ir žaislų kolekciją. Stasė Misevičiūtė padovanojo 8 klounų rinkinį, kelis kitus žaisliukus, lėles, naujametinių žaislų rinkinį. Vilma Varoneckaitė atnešė lėlę Ingą, papuoštą tautiniais drabužiais, žaislų dovanojo ir Ona Janina Narušienė, Kotryna Mauliutė, Mindaugas Būdvytis.
Mokytoja Rymantė Tylaitė muziejininkus pradžiugino 34 naujais eksponatais – senais mokykliniais reikmenimis. Tai prieš du dešimtmečius naudotos kuprinės, įvairių mokomųjų dalykų ir piešimo sąsiuviniai, knygos, žemėlapiai, pieštukinės ir kt. Taip pat matematikos mokytoja atsisveikino su savo vaikystės knyga – „Keturženklės matematinės lentelės vidurinėms mokykloms“, kuria naudojosi ne tik ji su seserimis, bet ir jos tėtis Vladislovas Tyla, po karo besimokydamas Utenoje, dabartinėje „Saulės“ gimnazijoje.
Erna Dreyszas iš Vokietijos išsaugojo prieškario mokinukų reikmenį – graffiti lentelę, ant kurios jie rašydavo per pamokas, su kempinėle.
Jūratė Viskintienė perdavė Mantvydų pradinės mokyklos (Saugų sen.) mokytojo Jono Kalvaičio daiktus: kalendorius, laikraščius, sąrašus, pamokų planus, įvairias pažymas.
Aptiko archeologinių radinių
Didėja muziejaus archeologinių radinių kolekcija, kurią pradėjo kaupti pats H.Šojus su sūnumi Eriku.
Macikų socialinės globos namų direktorius Romualdas Jovaiša perdavė gertuvę, rastą Macikų lagerio teritorijoje, archeologas Virgilijus Bračiulis – Rusnės miesto istorinėje dalyje rastus radinius, archeologas Manvydas Vitkūnas – Šilutės dvaro sodyboje rastus radinius.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Vitalijus Juška muziejui perdavė pernai Armalėnų kaime tiesiant vandentiekį rastus radinius, kuriuos specialistai jau ištyrė. Tikėtina, kad buvo aptikta II pasaulinio karo Macikų lagerio kalinių laidojimo vieta. Prie žmonių palaikų buvo išlikusių žetonų, perpečių fragmentų.
Istorikas Darius Barasa perdavė ekspedicijos, tyrinėjusios senąsias kapinaites, radinius: Vytulių kapinėse rastą angelo, kuris rankose laiko Šv. Raštą, statulėlę, karstų detales (rankenas, puošybos elementus), kurie mėtėsi senosiose Rusnės miestelio kapinėse.
Muziejininkai primena, kad visi seni daiktai (indai, drabužiai, interjero detalės, rakandai, darbo reikmenys, prietaisai ir kt.), spaudiniai, žmonėms netgi neatrodantys vertingi, kada nors tampa istoriniais eksponatais. Todėl gyventojai kviečiami saugoti istoriją papildydami muziejaus fondus.
Projektas „Šilutės krašto kultūra ir žmonės: tradicijos, istorija, kūryba.”
