Vasario pradžioje Pamario krašto muzikantų Meka tampa kavinė „Gilija“ – čia susirenka bene visi žinomiausi rajono muzikantai.
Ir sekmadienio popietę čia griausmingai pasirodė pusantros dešimties rajono ansamblių ir pavienių muzikantų, susirinkusių į antrąją savo fiestą. Renginio vedėjo Marijaus Budraičio žodžiais tariant, kiekvienas, kuris jaučiasi esąs tikras muzikantas, tądien privalėjo būti „Gilijoje“…
Tądien nebuvo konkurso, nebuvo geresnių ir blogesnių – visi buvo vienodai šiltai pristatyti, visi atliko po 3 kūrinius. Tik labiau ar mažiau griausmingi žiūrovų aplodismentai liudijo vieno ar kito kolektyvo ar muzikanto didesnę ar menkesnę sėkmę.
Pagerbtos dvi muzikos asmenybės
Kuo jau kuo, bet muzikiniais kolektyvais ir pavieniais muzikantais bei dainininkais esame išties garsūs, – tai renginio pradžioje konstatavo jo vedėjas M.Budraitis. Anot jo, visi žinome, koks gausus būrys jaunųjų pamariškių perėjo per Šilutės muzikos mokyklos pedagogų rankas, kiek jų šiandien muzikuoja įvairiuose prestižiniuose šalies orkestruose ir kolektyvuose.
„Bet šiandien nesiginčysim, kas geresnis, o kas blogesnis, šiandien visi bus vienodi“, – pranešė M.Budraitis, prie mikrofono kviesdamas šio renginio sumanytoją, iš kantri muzikos balno neišmušamą Vygantą Stoškų.
Ansamblio „Karčema“ vadovas rankose laikė tradicinius šio renginio suvenyrus – „Muzikos sparnus“. Mat pernykščiame renginyje buvo apdovanotos trys iškilios mūsų krašto muzikos asmenybės, tad tradicijai pasistengta nenusižengti ir šiemet.
Pirmasis „Muzikos sparnas“ įteiktas žmogui, kuris, anot M.Budraičio, kur tik prideda savo rankas, visur gauna tobulą rezultatą, kurio atėjimas į mūsų kraštą tapo savotišku proveržiu Pamario muzikos pasaulyje ir istorijoje: jis atiteko ilgamečiam choro „Pamario aidas“ vadovui Vytautui Jovaišai.
Maestro prisipažino manęs, jog jau esąs „seniai nurašytas“, ir pasidžiaugė, kad dabar yra tokių renginių, kokių jo jaunystės metais nebuvo, kad smarkiai išaugo atlikėjų lygis, ir kad muzikos padangėje matomas gausus būrys Šilutės muzikos mokyklos absolventų.
Antrasis „Muzikos sparnas“, jam pačiam netikėtai, atiteko „pūtikų pūtiku“ pavadintam Justinui Juodzevičiui, kuris visiems palinkėjo… vienytis.
Plojimai – žinomiems ir naujai susibūrusiems
Nuo pat 1940-ųjų peržvelgęs dešimtmečius vakaro vedėjas įsitikino ir kitus įtikino, jog gausiausias tądien buvo nuo 1990-ųjų iki 2000-ųjų muzikuoti pradėjusiųjų būrys. Tačiau dalyvaujančių muzikantų amžiaus amplitudė buvo tokia plati, kokios neišvysi jokiame kitame koncerte – nuo paaugliško amžiaus jaunimo iki, ko gero, pensinio amžiaus muzikos mylėtojų.
Koncertą pradėti pakviestas bardas Adolfas Nausėda, iš jo estafetę perėmė gerai žinomas gitarisčių duetas Žydrė Adomaitienė bei Liuda Kašėtienė.
Smuikininkės Rūtos Šerpytytės skrybėlėje paslėpti burtų lapeliai lėmė, kas dainuos po minėtų autorinių dainų atlikėjų. Pasirodė penktųjų „Pamario talentų“ nugalėtoja grupė „On the air“ – tokius burtus jiems lėmė jų lyderio Pijaus Oro ranka.
Po šių jaunuolių scenon irgi lipo jaunimas – „Karčemėlė“, kurios solistėms dėl jų nepakartojamo mosto plaukais M.Budraitis perdavė kirpyklos „Laura“ kvietimą ją reklamuoti…
Pirmoji grupė, kuriai ploti publika pradėjo dar tebeskambant pirmajai dainai, buvo „Impresija“ – jauni muzikantai Vilius, Tomas, Evaldas, Gytis ir solistas Valdas Lacko. Antroji ir trečioji šios grupės dainos jau sulaukė tikrų ovacijų.
Tąvakar susirinkusieji dar plojo geriausiems Pamario krašto pūtikams, susibūrusiems į „Pamario brass“, Petkų šeimos moterų ansambliui „Vita“, kurioms, anot jų vadovės Stefanijos Petkienės, muzika padeda gyventi, kapeloms „Šilo aidai“ ir „Šilo aidai bend“, kurios savo pavadinimais improvizavo jau besiruošdamos pasirodymui. Jie savo trankiomis melodijomis susirinkusiuosius grąžino, anot jų vadovo Antano Kmitos, į tuos gerus smetoniškus laikus, kai valstybė dar tarnavo žmogui…
Savo terpę tądien atrado ir premjerinį pasirodymą surengęs, „tik prieš savaitę susibūręs, todėl niekur dar nematytas“ ansamblis „Po stogu“ su vokalistu Vingaudu. Neįtikėtino balso savininku pristatytas ir protarpiais net ir mikrofoną į šoną metęs solistas ir dainą pasirinko atitinkamą – „Pod kryše doma tvoevo“ („Po tavo namų stogu“).
Po daugelio metų pirmą kartą viešai gitarą į rankas paėmė Virgis Kmita, to, anot M.Budraičio, daug kas nesitikėjo.
Susirinkusieji plojo ir itin ryškiomis raidėmis į Pamario krašto muzikos istoriją savo vardą įrašiusiai „Karčemai“ bei jos dukrai „Karčemėlei“ – kolektyvams, kuriuos pristatinėti, anot vakaro vedėjo, būtų net kvaila. Abu ansambliai, kaip ir dera giminiškiems, talkino vienas kitam muzikantais, o jiems talkino irgi gerai krašte žinomas dainingasis Rytis Kostiuška. Tiesa, išklausęs pristatymą apie save šis dainininkas teištarė, jog jam „nėra tiek daug garbės čia būti tiek apšnekėtam…“
Už septynis CD – 200 litų
Nors oficialūs vakaro dalyviai ties ta vieta ir baigė pasirodymus, neoficialūs dar ilgai linksmino susirinkusiuosius. Salėje skambėjo ir brolių Sergejaus bei Viktoro Saveljevų bei Rimo Tamošausko su žmona duetai, Valerijono Krutikovo rusiškos dainos, besisukančioms poroms akompanavo visi, kas netingėjo.
Aistras ypač įkaitino aukcionas, kuriame V.Stoškus pasiūlė varžytis dėl 7 geriausių Pamario krašto dainų ir ansamblių kompaktinių plokštelių. Kaina nuo 0 centų kilo taip neįtikėtinai sparčiai, kad aukciono vedėjas M.Budraitis prisiminė ir žymiąsias „Dvylikos kėdžių“ varžytynes, o besivaržantiesiems priminė, jog tie, kas paskelbs didžiausią sumą, bet neįstengs jos sumokėti, privalės palikti salę…
Didžiausią sumą – net 200 litų, anot M.Budraičio, lygioje vietoje paskelbė profesionaliu pinigų padirbinėtoju įvardytas Darius Burzdžius, jam ir atiteko kompaktinės plokštelės.
„Niekas nesiskirsto, balius tęsiasi…“- paskelbė vakaro vedėjas…