Muzikos žvaigždė V.Lukočius trumpam sugrįš į vaikystės didmiestį – Šilutę

Me photo-Reda Mickeviciute„Šilutė man – vaikystės didmiestis“, – atvirauja Vytautas Lukočius, Lietuvos publikos labai mylimas orkestro „Vilnius Sinfonietta“ dirigentas, muzikas, populiarių muzikinių projektų muzikos vadovas. Jis diriguoja ne tik Lietuvos, bet ir užsienio scenose, akompanuoja žinomiems dainininkams.

Nustebsite išgirdę, kad profesionaliosios muzikos žvaigždė turi daugybę sąsajų su Šilutės kraštu: Lazduonėnuose, pas senelius, prabėgo daugelis berniukiškų Vytauto vasarų, mūsų rajone gyvena jo giminaičiai.

Birželio 19-ąją V.Lukočius trumpam sugrįš į savo vaikystės didmiestį, kur koncertuos Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje vyksiančiame „Muzikinės verdenės 2016“ festivalyje.

„Šilutės naujienos“ su garsiu dirigentu bendravo telefonu. Ypatingu humoro jausmu garsėjantis pašnekovas kaipmat užkrėtė gera nuotaika, o atsakinėdamas į klausimus šmaikštavo kaip įpratęs…

Vainute prabėgo daug vasarų

„Mano tėvas Kęstutis gimęs Lazduonėnuose, daug protėvių kilę iš čia, dar daug protėvių – iš Sartininkų. Ir aš ten vasaras leisdavau“, – pokalbį pradeda maestro.

V.Lukočiaus vasaras Vainute taikliai apibūdina šie raktiniai žodžiai: dviratis, birbynė, arkliai, šunys, mergos, muzika, plokštelės, žuvys ir visa kita.

Dirigentas juokauja, kad pas senelius tėvai jį su sese veždavo pakaitomis, nes jie tarpusavyje mušdavosi. „Dvi savaites aš pabūdavau, dvi savaites – ji“, – prisimena V.Lukočius. Tad Šilutės rajone prabėgo daugelis nerūpestingų jo vasarų, kol neprasidėjo rimtesni mokslai.

Iš šių atostogų išlikę daug ryškių prisiminimų. Kartą jis yra nuo arklio nukritęs: arklys šunį pamatė – kad stojo piestu!.. Laimei, tąkart pavyko išvengti traumų.

Buvo ir toks nuotykis, kai gavęs pavairuoti motociklą, senelį į griovį nuvarė… „Senelis atsisėdo motociklo lopšyje, didelis vyras buvo. Kai truktelėjo vairą į šoną, tai ir įvažiavau į griovį. Vaikystė…“, – atsidūsta dirigentas.
Prisimena Vytautas, kaip vaikystėje senelis važiuodavo arba į Sovietsko, arba į Šilutės turgų pirkti paršelių, „kombikormo“ – kombinuotųjų pašarų.

„Šilutė buvo rajono centras. Atvažiavęs iš kaimo senelis bijodavo čia vairuoti, nes čia „baisiai didelis“ miestas buvo“, – sako V.Lukočius.

Senelis įsimylėjo belaisvę

Vytautas papasakojo įdomią savo senelių Jono ir Teodoros pažinties istoriją.

„Senelis savo būsimą žmoną sutiko Šilutės geležinkelio stotyje, kai vokiečiai rusus, paimtus nuo Leningrado apsupties, vežė į darbus. Įsimylėjo rusaitę Teodorą ir išvadavo iš vokiečių, pasiėmė į žmonas“, – pasakojo jis.
Močiutė buvo ir gera, ir graži. Senelis išlaisvino ne tik ją, bet ir jos šeimą – mamą, seserį. Visų šios istorijos smulkmenų V.Lukočius papasakoti negali, nes anuomet ta tema niekas nekalbėjo.

Teodora ir Jonas susilaukė trijų sūnų ir dukters. Vytauto Lukočiaus teta Virginija Samuilienė Vainute gyvena ligšiol, Vainuto gimnazijoje ji dirba biologijos mokytoja, o jos vyras dėstė lietuvių kalbą.

Vytauto senelis turėjo daug brolių, todėl Lukočių Šilutės rajone yra daug. Šilutėje gyvena ir Vytauto žmonos giminaitis Marijus Budraitis, su kuriuo Lukočių šeima palaiko ryšius.

LukociusĮ muziką – kančių keliais

„Būdamas ketverių metų pirmą kartą sudainavau viešai, pianinu pagrojau būdamas penkerių, o po to prasidėjo ilgas kančių kelias. Kiek aš kankinausi… Pirštus į kaktusą kišau, kad groti nereikėtų. Su dviračiu ir slidėmis čiuožiau, kad tik koją nusilaužčiau ir į pamokas eiti netektų“, – ko tekdavo imtis, kad tik nereikėtų keliauti į muzikos mokyklą ir groti, juokdamasis atskleidė dirigentas V.Lukočius TV3 laidoje „Svogūnų Lietuva“.
Vis dėlto muzika užkariavo jo širdį ir visą gyvenimą. Maestro įkūrė kamerinį orkestrą „Vilniaus Sinfonietta“, pats groja net penkiais muzikos instrumentais, daug koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje.

Šiemet jis tapo iškiliais dirigentais garsėjančio Suomijos Lapenrantos miesto simfoninio orkestro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu. Į šias pareigas pretendavo aštuoni maestro – Lapenrantos miesto taryba pasirinko vilnietį.
Beje, Suomijoje V.Lukočius yra baigęs dirigavimo studijas.

Šeima – sudėtingas, bet mieliausias orkestras

Televizijos žiūrovams jis yra prisipažinęs, kad šeima yra jo sunkiausiai suderinamas orkestras. Tačiau 20 metų santuokoje gyvenantis vyras tiki ištikimybe ir amžina meile. V.Lukočius su žmona Vytaute augina tris vaikus: Vincentui – jau 20 metų, Mykolui – 13, o Adelei – devyneri.

Vyras neslepia, kad buičiai skiria mažai dėmesio ir labiau „mėgsta kurti romantiką“. „Man tie praktiniai dalykai neįdomūs. Atleisk, brangioji, bet man daug įdomiau pažiūrėti į saulutę, į paukščiukus ir man nusišvilpt, ar virtuvėje čiaupas neveikia, ar kriauklė užsikimšusi“, – juokėsi dirigentas laidoje „Kitoks pokalbis“.

Anot jo, artistas, dainininkas, muzikantas būna laimingas scenoje, kai jo klauso, kai publika reaguoja ne tik į kūrinio atlikimą, bet ir į kiekvieną repliką ar kokį juoką. Jis teigia, kad visapusė laimė yra kaip brangakmenis – daugiabriaunė. Tai ne tik veikla, kuri teikia žmogui malonumo, bet ir šeima, vaikai, be kurių nejaustume gyvenimo pilnatvės. „Štai dėl tos pilnatvės ir stengiesi, leki, bėgi, prakaituoji, o laisvalaikiu kasi daržą, sėdi su meškere prie ežero ar sergi už „Žalgirį“, – atviravo „Respublikai“ dirigentas.

„Medžiai, žemė, vanduo… Viską turime greta, nebūtina vykti į Maldyvus ar kur kitur, reikia tik mokėti pamatyti ir atrasti“, – teigė V.Lukočius „Bravissimo“ žurnalistei Vaidai Urbietytei – Urmonienei. Lietuvoje jam – geriausi Maldyvai. Net gavęs darbą Suomijoje, jis neketina persikelti ten gyventi – užsienyje planuoja praleisti porą mėnesių per metus.

Maloniau koncertuoti mažuose miestuose

V.Lukočiui maloniau koncertuoti ne didmiesčiuose. Anot jo, mažuose miesteliuose žmonės nuoširdesni, ne tokie apsitvėrę tvoromis kaip mieste. „Mieste visi daugiau mažiau skubantys, susirūpinę savimi, o miesteliuose žmonės dar moka paklausti, kaip tau sekasi, pašnekėti“, – skirtumus tarp didmiesčių ir rajonų publikos apibūdina dirigentas.

V.Lukočiaus gyvenimo aprašyme – ilgiausias sąrašas rimtosios muzikos Lietuvos ir užsienio kolektyvų bei solistų, kuriems jis yra dirigavęs. Taip pat maestro kaip muzikos vadovas dalyvavo kuriant populiarius muzikinius projektus: V.Noreikos atsisveikinimo su didžiaja scena turui „Ačiū už meilę“, LRT projektui „Auksinis balsas“, turams po Lietuvos ir Latvijos arenas su grupe „Smokie“, dainininkėmis Bonnie Tyler, Laima Vaikule, Lana Gordon.

„Populiarumo visai nesureikšminu, tik žmonės su manim šneka lyg su pažįstamu, o aš jų nepažįstu. Tokia kaina, kurią sumoki už buvimą televizijoje. Televizija padeda tiek, kad publika labiau atpažįsta“, – apie populiarumą kalba dirigentas.