Tai – visai kitoks, nei įprasta, požiūris į save, į savo galimybes, į kasdienius rūpesčius, į užklupusią ligą, į greta esantį, kartais – net įžeidžiantį žmogų. Tai – galimybė mokytis ne tik kitokio požiūrio, bet ir bendravimo, mokytis naujų galimybių.
Tokią neįprastą galimybę mokytis neįprastų dalykų šilutiškiams suteikė Šilutės r. savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai, surengę renginį, skirtą Psichikos sveikatos dienai paminėti.
Šilutės seniūnijoje besirenkantys šilutiškiai jau porą mėnesių bendrauja su klubo „Kelias į save“ vadovu Arūnu Jonuškiu. O „Sveikatos šaltinis“ šį kartą pateikia tik keletą ištraukų iš lektoriaus paskaitos, nepretenduodamas nei į minčių tikslumą, nei į pažodinį citavimą. Tegu šios padrikos mintys bus stimulas kiekvienam, kuriam gal trūksta tik menko stumtelėjimo ieškant savojo kelio…
Visas pasaulis gali būti mylimas, šviesus ir neįsižeidžiantis. Tikrąjį dvasingumą spinduliuoja tik tas, kuris gali priimti į glėbį ką tik jam smogusį žmogų.
Kodėl vaikų nereikia stumti šokti – vos išgirdę muzikos garsus jie pradeda judėti ir šoka nekreipdami dėmesio į aplinkinius, nemąstydami ar kas nors jais paseks, ar pasijuoks… Vaikai neturi tokių barjerų, o suaugusieji juos užsideda. Ir nėra didesnių barjerų nei tie, kuriuos prieš save pasistatėme mes patys. Patys save į kalėjimą uždarome, patys sau susikuriame problemas. Jos atsiranda tada, kai nustojame žavėtis pasauliu, kai mūsų gyvenime nebelieka šūkio „Kaip tai įdomu…“
Būdami vaikai užmigdami svajodavome apie kažką gražaus, o dabar net tuo metu skęstame problemose.
Kiekvieną emociją galima pakelti ir pažadinti. Tad žadinkime tik teigiamas. „Aš laimingas, laimingas, laimingas ir džiugus. Man gera gyventi, nerealiai gera gyventi“, – galime kartoti nesustodami.
Prisiminkime tuos, kurie 2 kartus per dieną gauna po dubenėlį ryžių, bet visa savo esybe spinduliuoja laimę. Rytai, Afrika – ten gyvena neturtingi žmonės, bet jie yra persunkti šios mistinės energijos.
Meilės jausmas taip pat yra lavinamas, jį taip pat galima užauginti tokį, kad kokios bebūtų problemos – mylėsime. Koks bebūtų žmogus, kaip mus beskaudintų – mylėsime iki paskutinio atodūsio. Suvoksime, kad jei žmogus daro mums skausmą, jis tiesiog neturi meilės jausmo. Tada suvoksime, kaip negera pykti, kokia tai destrukcija.
Padėti mums gali ir kvapai – citrinų, verbenų, apelsinų, mandarinų. Jie irgi užtvindė salę renginio metu.
Padės ir dažnas rąžymasis, mat geroji energija tuomet laisvai įeis į kūną per pakeltų rankų išorines puses, per atvertą krūtinę. Jei žmogaus krūtinė įdubusi, jis neturės nei optimizmo, nei polėkio. „Draugas guodėsi, kad nebegali lankstyti rankos. Patariau dažnai rąžytis. Po pusės metų jis džiugiai pranešė, kad ranka atsigavo“, – pasakoja lektorius. Ir dar kartą priduria: „Rąžykimės“.