Naftininkai beda į telkinį Kuršių mariose: „rusai siurbia, o mes 30 metų nieko nedarome“

Prieš du dešimtmečius suklestėjęs lietuviškos naftos verslas – ties išlikimo riba. Naftininkai sako, kiek ilgai išsilaikys be naujų telkinių eksploatavimo, priklausys nuo pasaulinių žaliavos kainų, nes politinės valios plėtoti šį verslą nėra. Aplinkos ministerija nepritaria ir kitai idėjai – buvusiose naftos kaupvietėse laidoti teršalus – anglies dvideginį.
Pixabay nuotr.

Viena didžiausių šalyje naftos gavybos bendrovių pumpuoti naftą gali septyniuose telkiniuose, bet veikia keturi: kitus užkonservavo. Lietuviškos naftos gavyba nuo piko 2001-aisiais kasmet mažėja.
„Dabar mes išgaunam iš visų telkinių 30 kubų į parą. Tada iš vieno gręžinio buvo 500 kubų į parą. Tai maždaug 10 kartų mažiau negu išgaudavome anksčiau“, – sakė „Minijos naftos“ vyriausiasis finansininkas Virgilijus Petuška.

Bendrovės atstovas sako, naftos sankaupos – ribotos. Išpumpuoji ir viskas – turi atrasti naujų telkinių arba baigti veiklą. Geologų teigimu, kiek Lietuva turi naftos – tiksliai nežinoma.
„Mūsų lietuviška nafta jinai mažai sieringa, jinai šviesi, tai iš jos galima kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, tai tepalai ir kita, alyva, turiu omeny automobiliams. Kiek mes viso turime, labai sunku pasakyti, todėl, kad tiek jūroje, tiek sausumoje yra daug potencialių kaupviečių, kuriose gali nafta kauptis, bet jos iki galo nėra ištirtos“, – komentavo Giedrius Giparas, Geologijos tarnybos vadovas.

„Minijos nafta“ seniai siekia pradėti naftos paieškas Kintuose, prie Kuršių marių. Bet laikas eina, o leidimo tam negauna.

„Rusai siurbia naftą ties Nida. Mes savo vandenyse turim telkinį, nieko nedarom 30 metų. Absoliučiai nieko nedarom, suprantate. Jeigu mes ten išgręžtume išgautume, mes galėtume aprūpinti savo vidinius poreikius. Galėtume patys sau turėti pliusą, apie 40-50 mln. eurų būtų valstybei“, – aiškino V. Petuška.

Aplinkos ministras sako, kad Lietuva kasa žvyrą, molį, dolomitą, kitų išteklių, bet naftos gavyba – problematiška.

„Kintuose planuojama išgauti naftą šalia saugomų teritorijų, vežti keliais, kurie nėra asfaltuoti kol kas, keliai eina per durpynus, tai iš esmės sugadinti tuos likučius kelių. Na tai, viena vertus, jautri teritorija, antra vertus, kartu su bendruomenėmis nesusitarta, trečia, su Šilutės savivaldybe nesusitarta“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Šilutės meras sako, jeigu naftininkai susitartų su bendruomene, žvalgybos gal ir nestabdytų. Bet su vietinių noru darbų imtis toliau nuo gyvenvietės, nesutiko pati bendrovė, nes ir taip brangi žvalgyba dar pabrangtų. Apskritai, anot mero, prie šio telkinio grįžtama kaskart, pasikeitus valdžiai. Bet ir ankstesnės, ir dabartinė lietuviškos naftos ateities nemato.

„Mes tikrai savo gerovės valstybę pastatysime ne iš naftos Lietuvoj, o protu. Turizmo potencialas toks didelis, UNESCO ir pajūrio paveldo objektai įvairūs yra labai apriboja naftos išgavimą, taip, kad mes nematom kaip labai perspektyvios šakos“, – pridūrė S. Gentvilas.„Minijos nafta yra tarsi ligonis, gulintis mirties patale ir prie jo prijungta gyvybės palaikymo įranga: vamzdeliai ten, šlangutės ir tos lašelinės“, – sakė V. Petuška.

Naftininkų teigimu, jie išsilaiko tik dėl pasaulinių žaliavos kainų. Jeigu nafta atpigtų iki 30 dolerių už barelį – gavyba neapsimokėtų.

Geologai sako, besibaigiančius naftos telkinius ateity galima būtų naudoti teršalams saugoti, prieš tai atlikus detalius tyrimus.

„Ne tik automobiliai, bet ir ta sunkioji pramonė išskiria, yra galimybės surinkti tą CO2, transportuoti jį vamzdynais, pasinaudojant ta pačia infrastruktūra, ar ne, esama. Ir palaidoti žemės gelmėse, saugoti“, – kalbėjo G. Giparas.

„Kol kas yra moksliniai bandymai, stipriai subsidijuojami Norvegijos valstybės ir naftos pramonės tam, kad moksliškai būtų įrodyta, ar nutekėjimų nėra, CO2 laidojant po žeme išsiurbtose ertmėse. Lietuvoje yra šiuo metu draudimas tą daryti, kol kas mes nesvarstom to draudimo atšaukti“, – teigė S. Gentvilas.

Anot ministro, ar technologija pasitvirtina, paaiškės po dešimtmečio ar dar vėliau.