Jau 12-us metus sausio vidury jaunieji šauliai išsiruošia į naktinį žygį, kurio metu nepaisydami šalčių, pūgų ar kitokių gamtos negandų, pėsčiomis pasiekia Klaipėdą. Kasmet taip paminimi 1923 metų sausio 15-osios įvykiai, kai Lietuvos kariuomenės daliniai atžygiavo iki Klaipėdos ir užėmė prancūzų prefektūrą, tuo Klaipėdos kraštą prijungdami prie Lietuvos.
Praėjusį savaitgalį Šilutės šaulių 8-osios kuopos jaunieji šauliai, vadovaujami Donato Jauniaus, irgi atkartojo istorinį maršrutą, spaudžiant speigui nužygiavę apie 26 kilometrus iš Priekulės į Klaipėdą.
Žygyje dalyvavo ir merginos
Žygis kasmet surengiamas vis kitu maršrutu, mat yra žygeivių, kurie dalyvauja kasmet. „22 metų šilutiškis, vyr. eilinis Nerijus Srugys šiame žygyje dalyvavo jau 8 kartą. Jis tikras šaunuolis, užvedantis kitus“, – komplimentus sakė D.Jaunius.
Šiemet maždaug 26 kilometrų maršrutas driekėsi per Priekulės miestelį Drevernos link, per Dituvą, miško keliu palei Vilhelmo kanalą iki Klaipėdos. Vadovaudamiesi žemėlapiais, žygeiviai keliavo grupėmis. Visoje trasoje paprastai būna trys punktai, kuriuose žygeiviai suskaičiuojami.
Šilutės šauliai priklausė jungtinei Klaipėdos jūros šaulių 3-iosios rinktinės komandai, kurią sudarė ir šauliai iš Gargždų, Kretingos. Žygyje dalyvavo 41 šilutiškis, kurių amžiaus vidurkis – 16-17 metų. Šaulių veteranai Mindaugas Sinkevičius, Mindaugas Gedrimas, Arūnas Liepinis buvo vieni iš kontrolinių postų narių.
Šiemet iš viso žygyje dalyvavo apie 1500 žygeivių, kurie nepabūgo pranašauto šaltuko. Į nakties žygį susirengė atvykėliai iš visų Lietuvos regionų: kariuomenės atstovai, skautai, šauliai, medžiotojai, policininkai, moksleiviai, studentai, pavieniai keliautojai, draugų būreliai.
D.Jaunius didžiuojasi, jog tarp 277 naktinio žygio iššūkį priėmusių moterų buvo ir 15-metės Viktorija Necelytė, Kristina Gembutaitė, 14-metė Ugnė Čichunovaitė iš Šilutės kuopos.
Dariaus Barasos video iš žygio:
Nuklydo nuo maršruto
Šilutės šauliai buvo pasiėmę fejerverkų, kuriuos pusiaukelėje iššovė. Ties Klaipėdos miesto riba žygeivių laukė improvizuotas pasienio tarp Didžiosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto postas. Pasieniečių uniformomis vilkėję Karybos istorijos klubo nariai pasitiko žygeivius, antspaudavo jų „dokumentus“. Dalyviai pasistiprino karšta arbata, kareiviška koše.
„Pasisėmėme daug energijos. Žygis puikus, o maršrutas parengtas labai protingai. Nuotaiką nupasakoti sunku, reikia tai pajusti širdimi ir savomis kojomis“, – įspūdžiais dalijosi D.Jaunius. Eidami žygeiviai skandavo šūkius, dainavo patriotines dainas.
Nužygiavusi 7 kilometrus viena mergina pasakė, jog jai nutirpo kojos, pavargo, todėl žygio nebebaigs. Bet žygeiviai ją panešė, padėjo eiti ir mergina galiausiai įveikė visą maršrutą.
Kaip ir prieš keletą metų, dalis pirmųjų žygeivių nuklydo nuo maršruto ir pasuko ne link Klaipėdos, bet link Šilutės. Laimei, po kiek laiko jie rado tikrąjį kelią. Paskutinieji uostamiestį pasiekė pusę penkių ryte. Visiems tikslą pasiekusiems žygeiviams buvo įteikti dalyvio diplomai.
Nepaisant nuovargio, šilutiškiai šeštadienį dalyvavo ir Klaipėdoje vykusioje šventėje. Čia Teatro aikštėje Karybos istorijos klubų nariai surengė įspūdingą prefektūros šturmo inscenizaciją.
Projektas: „Kultūros uostas: Istorija.”