Įdomu tai, kad Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės teigimu, narkotinių medžiagų plitimas tarp moksleivių – prieš kelis metus įgyvendintos policijos reformos pasekmė.
Daugiausia rasta kokaino
Vos prieš porą savaičių pasklido žinia, kad tik vienoje iš 28 tirtų Klaipėdos miesto mokyklų neaptikta narkotinių medžiagų pėdsakų. Klaipėdos miesto Visuomenės sveikatos biuro (VSB) atstovų teigimu, nors tyrimas neparodo paties mokinių vartojimo fakto, tai ženklas, kad narkotinės medžiagos yra šalia mokinių, ir tai – didelė problema. Šiemet mokyklose dažniausiai aptikta kokaino pėdsakų.
Aplinkos tyrimas dėl narkotinių medžiagų uostamiestyje vykdytas šiemet sausį-vasarį. Mokyklos apie tai buvo informuotos, jų vadovai galėjo sutikti arba ne. Sutiko tik 28 iš 40 mokyklų vadovai.
Pagrindinė narkotinė medžiaga, paplitusi mokyklose, buvo kokainas ir tik vienoje rasta kanapių pėdsakų.
Pranešama, kad 2021-aisiais vykdyto tyrimo, kuriame dalyvavo 30 mokyklų iš 40, metu dažniausiai aptikta kanapių. Be to, tuomet svaigiųjų medžiagų pėdsakų rasta tik 12-oje mokyklų iš 30.
„Iš tikrųjų dabar rasta narkotinė medžiaga yra kur kas stipresnė nei prieš tai vykdytame tyrime buvo kanapės“, – teigia uostamiesčio VSB specialistai. Jie mano, kad kanapių pėdsakų sumažėjimas galėjo įvykti dėl šios medžiagos suskystinimo ir pylimo į elektroninių cigarečių talpas.
Taip pat pastebima, kad narkotikų pėdsakai jau aptinkami visų tipų mokyklose, kai anksčiau dominavo gimnazijos ir profesinės, kuriose mokosi vyresni mokiniai.
Nuo vidurkio dar atsiliekame
Pagal Šilutės visuomenės sveikatos biuro specialistės Dalios Juknienės parengtą informaciją, 2020 m. visose Lietuvos savivaldybėse buvo atliktas mokyklinio amžiaus vaikų 5, 7, 9 (pirmų gimnazijos) klasių mokinių gyvensenos tyrimas. Tyrimo metu buvo renkami duomenys apie tam tikrus sveikatos rodiklius. Vienas iš jų – rizikingas elgesys: tabako, elektroninių cigarečių rūkymas, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas ir kt. Tyrime dalyvavo ir Šilutės rajono 5, 7, 9 klasių mokiniai.
Tuomet paaiškėjo, kad mokyklinio amžiaus vaikų, kurie per paskutines 30 dienų bent kartą rūkė tabako gaminius, Lietuvoje buvo 7 proc., Šilutės rajone – 2,5 proc. Mokinių, kurie per paskutinius 12 mėnesių bent kartą rūkė tabako gaminius šalyje buvo 12,7 proc., Šilutės rajone – 9,8 proc.
Elektroninių cigarečių rūkymas ar panašių elektroninių įtaisų naudojimas tiek Lietuvoje, tiek Šilutės savivaldybėje buvo didesnis. Mokinių, kurie per paskutines 30 dienų bent kartą rūkė elektronines cigaretes ar naudojo panašius elektroninius įtaisus rūkymui, Lietuvoje buvo 12,2 proc., Šilutės savivaldybėje – 5,8 proc. O tokių, kurie tai darė per paskutinius 12 mėnesių bent kartą, dalis Lietuvoje sudarė 20,1 proc., Šilutės savivaldybėje – 14,5 proc.
Mokinių, kurie per paskutines 30 dienų bent kartą vartojo alkoholinius gėrimus, dalis Lietuvos mastu sudarė 10,6 proc., Šilutės savivaldybėje – 4,4 proc. O tokių, kurie tai darė bent kartą per paskutinius 12 mėnesių, Lietuvoje buvo 21,9 proc., mūsų savivaldybėje – 17,5 proc.
Mokinių, kurie bent kartą per savo gyvenimą vartojo kanapes („žolę“, marihuaną, hašišą), dalis Lietuvoje siekė 3,2 proc., Šilutės rajone – 1,8 proc. O tų, kurie bent kartą per savo gyvenimą vartojo kitus narkotikus nei kanapes, dalis Lietuvoje siekė 1,8 proc., Šilutės savivaldybėje – 0,2 proc.
Iš 11 mokyklų – pėdsakai 7-iose
Šilutės VSB direktorė Kristina Surplė pasakoja, kad dar 2019 m. biuras atliko aplinkos narkotinių medžiagų aptikimo testus. Tuomet tyrime dalyvavo 11 ugdymo ir viena socialinės globos įstaiga. Tyrimas atliktas įstaigų patalpose, naudojant vienkartinius narkotinių medžiagų aptikimo testus „iDenta“, kuriais aplinkoje galima aptikti heroiną, amfetaminą, metaamfetaminą, ekstazį, metadoną, PCP, PMA, DMT ir kitus sintetinės kilmės narkotikus (iš viso 21 narkotinę medžiagą). Taip pat augalinės kilmės narkotikus – kanapes (marihuana/hašišas). Tyrimą stebėjo mokymo įstaigų atstovai. Kiekvienoje įstaigoje atlikta po 8–10 testų, keturiose jų aptikti marihuanos, kokaino ir kreko pėdsakai.
2020 m. – 2021 m. tyrimai nebuvo atliekami dėl nuotolinio mokymo ir karantino. O pernai kovą narkotinių medžiagų pėdsakų patikrinimas vėl atliktas 11 rajono mokymo įstaigų. Tyrimui ir vėl naudoti vienkartiniai testai „iDenta“ (Izraelis). Iš viso atlikta 110 testų (po 10 kiekvienoje įstaigoje) Iš tyrime dalyvavusių 11 mokyklų, 7-iose aptikti marihuanos arba sintetinių medžiagų pėdsakai.
Tais pačiai metais mokyklos pakviestos dar kartą dalyvauti tyrime, bet prašymus pateikė tik trys. Dviejose vėl rasta narkotinių medžiagų pėdsakų. Šiemet tyrimas atliktas tik vienoje savivaldybės gimnazijoje, narkotinių medžiagų joje nerasta.
VSB organizuoja paskaitas
K. Surplė sako, kad Lietuvos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme mokyklos vadovui numatyta prievolė užtikrinti sveiką ir saugią mokyklos aplinką, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams. Vienas iš galimų tokio uždavinio sprendimo būdų – aplinkos testavimas, metodas, kurio pagalba galima aptikti narkotinių medžiagų pėdsakus aplinkoje. Tokios medžiagos kaip susmulkintos kanapių dalys, heroino, kokaino, amfetamino, metamfetamino milteliai yra birios, lengvai pasiskleidžia aplinkoje, todėl jų mikrodalelės gali patekti ant įvairių paviršių.
„Testavimas parodo ne medžiagų vartojimo faktą, o jų pėdsakus patalpose. Mokyklų aplinkos vertinimas narkotinių ar psichotropinių medžiagų aptikimo aplinkoje testų pagalba turi būti vykdomas kartu su prevencinėmis priemonėmis, kurios būtų tikslinamos atsižvelgiant į gautus rezultatus”, – sako K. Surplė.
Sveikatos apsaugos ministerija, pasak pašnekovės, pasisako, kad pastangas reikėtų nukreipti ne į papildomą mokyklos aplinkos ar mokinių tikrinimą, o į prevencinių priemonių bei psichologinės pagalbos mokiniams organizavimą.
Šilutės VSB 2022-2023 m. organizavo prevencines paskaitas narkotinių medžiagų vartojimo ir pažinimo tema, nes neabejojama, kad tai efektyvus būdas padidinti žmonių žinias ir sąmoningumą. Paskaitos vyksta mokyklose bei VSB, jos apima įvairias temas – ne tik apie narkotinių medžiagų pavojus, bet ir susijusias temas, tokias, kaip socialinis spaudimas, stresas, depresija ir kitos emocinės būsenos.
„Svarbiausias tikslas yra padėti žmonėms suprasti, kaip narkotikai veikia jų kūną ir protą, ir kodėl yra svarbu jų vengti“, – sako VSB direktorė.
Tėvams – ne prioritetas
Elektroninės cigaretės, žinomos kaip „veipai“, taip pat vis labiau populiarėja tarp jaunimo. Tačiau daugelis žmonių nežino apie tokių cigarečių pavojus, o paskaitos padeda suprasti, kaip jos veikia kūną ir kodėl yra pavojingos. Elektroninės cigaretės gali turėti įvairių chemikalų, kai kurie jų labai pavojingi ir gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus. Viena tokių pavojingų medžiagų yra THC – pagrindinis psichoaktyvusis komponentas kanapių augaluose. THC vartojimas gali sukelti keletą šalutinių poveikių, įskaitant psichozę, nuotaikos pokyčius, nuslopinti motorinę veiklą ir kt. „Smile“ ir „Spice“ – tai pavadinimai, susiję su sintetiniais kanapių analogais, kurie taip pat labai pavojingi.
K. Surplė apgailestauja, kad nors prevencinės paskaitos labai svarbios, daugeliui tėvų taip neatrodo. Paskaitose dažniau sulaukiama mokyklų atstovų, pačių mokinių, o ne tėvų.
„Narkotikų vartojimas ir elektroninių cigarečių naudojimas – labai aktuali problema, kurią reikia spręsti visai visuomenei. Prevencinės paskaitos – vienas iš būdų, kaip galime užtikrinti, kad jaunimas ir visuomenė būtų informuoti ir sąmoningi, suprastų pavojų“, – mano VSB direktorė.
Daugėja ikiteisminių tyrimų
Jeigu testavimo mokyklose rezultatai specialistus šokiruoja, tai pačių mokinių tokios išvados nė kiek nestebina. Štai Klaipėdos moksleiviai nuo žurnalistų neslėpė, kad narkotikai mokyklose labai dažnas reiškinys, o „žolės“ tikrintojai nerado, nes ji naudojama rūkymo skysčiui paįvairinti.
Kad narkotikai mokyklose – rimta problema, rodo ir ikiteisminių tyrimų gausa. Respublikinė žiniasklaida plačiai cituoja Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorą Julių Rėksnį, kuris teigia, kad pernai pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, kai jomis buvo apsinuodiję nepilnamečiai mokiniai. Tai, anot prokuroro, visiškai nauja tendencija, nes 2021 m. tokių ikiteisminių tyrimų nebuvo visai.
„Prieš kelerius metus įgyvendinta policijos reforma ir atsisakymas nepilnamečių inspektorių iš tikrųjų, ko gero, turi savo pasekmes, kurios yra gana matomos, nes tai buvo tikrai grynai specializuoti darbuotojai, kurių pagrindinis uždavinys ir buvo nepilnamečių nusikalstamų veikų prevencija ir darbas su linkusiais nusikalsti asmenimis“, – tai jau policijos profsąjungos lyderės R. Katinienės nuomonė.
