Nauja knyga – šių dienų apmąstymų liudijimas

Mano rankose naujausia Violetos Astrauskienės knyga „Ištylėti žodžiai“. Ar toks pavadinimas todėl, kad eilėraščiai rašyti dar 2019 ir 2020 metais? Pavadinimas atveria ką kita. Nelengva ištylėti pajaustą akimirkos grožį, būtyje ar net buityje gimusią mintį, čia pat jos neprarandant laiko ar veiksmo bėgime. O paskui tyloje rasti jai rašytinį žodį, kad ilgam pasiliktų, kad kitas perskaitytų ir nustebęs pasakytų: betgi ir aš taip galvoju. Violetos knyga - tarsi gyvas šių dienų būsenų ir apmąstymų liudijimas.

Knygelė 117 puslapių, išleista 50-ties egzempliorių tiražu „Ridsales“ spaustuvėje Kaune. Ją iliustravo pati Violeta grafikos darbeliais iš ciklo „Tau, garbioji Ėve“. Knyga nesuskirstyta į skyrius, tad perskaitau vienu atsikvėpimu. Pirmieji eilėraščiai – be pavadinimų, kiti turi pavadinimus, parašytus didžiosiomis raidėmis. Toks autorės sumanymas.

Perskaičiau vienu prisėdimu. „Užkliuvo už akių“ eilėraštis „… Reikia tiek nedaug, / Gyventi čia ir dabar, / Šią akimirką…“ (2019) O kas yra ši akimirka? Dar kartą skaitydama bandžiau atsakyti sau į šį klausimą? Dauguma eilėraščių prasideda paprastais žodžiais – gyvenk, kurk, svajok… Tai tarsi raginimas skaitytojui nieko neatidėlioti, gyventi šia diena ir visą save atiduoti gyvenimui: „Kiekvienas / Atodūsis / Tarsi mažutė / Mirtis. / Kvėpuojame / Net negalvodami. / Paskutiniu / Atodūsiu / Paleisime / Iš rankų / Patį / Brangiausią – / Gyvenimą…“ (2019).

Filosofinės įžvalgos sustiprinamos pasitelkiant KŪRĖJO vaizdinį, sutinkamą ne viename eilėraštyje: „Kopk per / Gyvenimo / Išmėginimus / Į nusižeminimo / Bedugnę. / Nusižeminimas –  / Nuo žodžio „žemė“… / Lipk per / Savo kančias, / Kad suvoktum, / Koks didis / Yra Kūrėjas, / Ir visas TAVO… (2019).

Pabaigoje – eilėraščiai iš tos pačios raidės, taip pat metų mėnesių ciklas. Sausis. „Svyrinėdamas / Siuvėjas / Stingulio sakinius / Skiedromis skaldė. / Savo skausmą / Saga skaptavo. / Sielvartą  / Samanose slėpė. / Springdamas / Skaičiavo / Sausio savaitgalius. / Staiga suspindo / Stiklo sutema. / Suakmenėjo sutrypti / Santykių svilėsiai. / Smilkalai sopulius / Spalvomis skandino“.  Stebina gebėjimas skalsiu, vos ne matematiniu žodžio prasmės tikslumu kurti prasmingą, vientisą tekstą ta pačia raide. Ne žaisti, bet sukurti.

Belieka palinkėti Violetai, kad ši knyga nebūtų paskutinė, o ją perskaitytų kuo daugiau skaitytojų.