Naują paskirtį įgavusiame H.Šojaus dvare bus galima patiems persikelti į šišioniškių gyvenimą

Sporto sale dvarasKaraliaus Mindaugo karūnavimo dieną Vilnius pompastiškai atidarė Valdovų rūmus. Ir Šilutės dvaras kyla tarsi Feniksas iš pelenų.

Atgimęs dvaras pretenduoja tapti Mažosios Lietuvos regiono kultūros ir turizmo centru. Šilutės muziejaus specialistai yra parengę projektą „H.Šojaus (H.Scheu) dvaras – Mažosios Lietuvos regiono kultūros ir turizmo centras“.

Šio projekto vizija yra išsaugoti dvaro sodybą ir parką kaip vieną geriausiai išlikusių Mažosios Lietuvos dvarų; dvaro pastatų kompleksą pritaikyti muziejui ir viešiesiems turizmo poreikiams; kaupti ir propaguoti kultūrinį, dvasinį, etninį paveldą; kaupti ir skleisti informaciją apie Mažosios Lietuvos kultūros ir turizmo objektus; vykdyti edukacinius projektus gaivinant krašto tradicinius amatus, kulinarinį paveldą; sukurti Mažosios Lietuvos regiono kultūrinio turizmo ir etninės veiklos metodinį centrą.

Dvaro sodybos kompleksą sudaro 11 pastatų, iš kurių 4 – privatizuoti. Užbaigus šiuo metu vykdomus renovacijos darbus, senieji pastatai prisikels naujam gyvenimui.

Dvare virs gyvenimas

Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė, supažindindama su kiekvieno dvaro pastato nauja paskirtimi, tarsi praskleidusi paslapties šydą, kvietė žvilgterėti į kiekvieno iš jų vidų.

Centriniuose rūmuose numatyta įrengti muziejines ekspozicijas, Mažosios Lietuvos dailės galeriją bei salę kameriniams koncertams, Savivaldybės svečių priėmimui.

Buvusi malkinė virs Kultūros ir turizmo informacijos centru.

Šiuo metu nenaudojamas pastatas – buvę tarnų namai – vadinsis Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo edukacijos centru, kur bus įrengta kulinarinio paveldo kavinė.dvaro pastatas

Buvusios arklidės, šilutiškiams geriau pažįstamos kaip buvusi sporto salė, virs konferencijų centru su dviem salėmis ir visa konferencijoms reikalinga įranga.

Buvusiose karvidėse (iki restauracijos čia veikė keramikos dirbtuvėlė, labdaros parduotuvė, buvo muziejaus patalpos) numatyta įrengti restauracijos ir senųjų amatų edukacijos centrą su iškiliosios spaudos spaustuvėle, audimo, keramikos dirbtuvėmis bei popieriaus, medžio ir tekstilės restauravimo regioniniu centru.

Buvęs siloso bokštas, naudotas kaip malkinė, taps dekoratyvinio metalo dirbtuvėlėmis, kur veiks Mažosios Lietuvos metalo gaminių ir kalvio dirbtuvių ekspozicija.

Buvusioje daržinėje planuojama atidaryti žemės ūkio padargų ekspoziciją – etnokultūrinių renginių salę.

Buvusioje vežiminėje numatoma įrengti 50 vietų viešbutį dviračiais ir motociklais keliaujančiam jaunimui. Čia bus galima patiems išsiskalbti drabužius, pasigaminti maisto.

Šyšoje, šalia jaunimo viešbučio, numatyta įrengti prieplauką valtims, baidarėms ir vandens dviračiams. Ant kranto puikuosis senųjų valčių ekspozicija.

Šiuo metu nenaudojamame pastate – buvusiame dvaro rūsyje, dar žinomam kaip šaudykla, turėtų būti įkurdinta muziejaus archeologinė ekspozicija.

Centriniuose rūmuose – reti eksponatai

R.Šikšnienė išsamiau papasakojo apie centrinių dvaro rūmų planavimą. Pirmajame šio pastato aukšte veiks dvi parodų salės. Vienoje jų parodos keisis, todėl bus galima eksponuoti dailės kūrinius, juvelyrikos, gintaro dirbinius, kolekcionierių kolekcijas, parodas iš muziejaus fondų. Pasak direktorės, parodų atidarymo metu norisi pabendrauti, todėl mažesniojoje parodų salėje svarstoma idėja įrengti kavinukę, suvenyrų parduotuvėlę.

laiptai dvaroPirmojo aukšto holą puoš autentiškai išlikusios ir restauruotos grindys ir freskos. Muziejininkų žiniomis, dvaro hole nuo XIX a. pabaigos iki 1944 m. ant sienų kabojo briedžių ir elnių ragai. 1937 m. laikraštyje „Vakarai“ straipsnyje „Dr. Hugo Scheu muziejų aplankius“ minima, kad vestibiulį puošia Kuršių Neringos karalių – briedžių galvų iškamšos ir jų puošmena – ragai. Šie ragai yra išsaugoti ir juos ketinama eksponuoti ankstesnėje vietoje.

Dvarininko surinkta įspūdinga ragų kolekcija bus eksponuojama medžioklės kambaryje. Šioje patalpoje puikuosis ir iki 1000 vienetų augalų lapų turintis herbariumas bei H.Šojaus paveikslai medžioklės tematika.

Šilutės muziejuje sukaupta daug virtuvės, valgomojo baldų, senoviškų indų, receptų knygų, išsaugota originali krosnis, todėl apatiniame rūmų aukšte ketinama atkurti autentišką dvaro virtuvės ir valgomojo interjerą.

Laiptais arba liftu pakilę į antrąjį aukštą galėsite pasigrožėti freskų sale, kuri bus skirta kameriniams koncertams, iškilmėms, sidabrinių, auksinių vestuvių registracijai, sutarčių pasirašymui ir kitiems renginiams.

Užsukę į Mažosios Lietuvos dailės galeriją, išvysite H.Šojaus sukauptą dailės kūrinių kolekciją (iš viso – 16 paveikslų), laivų modelius ir rokoko stiliaus baldų kolekciją (XVIII-XIX a. vid.).

Šilutės muziejus gali pasigirti ir iš Egipto H.Šojaus pargabentais retais autentiškais eksponatais: egiptietiška lova, Amono skulptūrėle, staliukais kaljanui rūkyti. Šie daiktai bus eksponuojami specialiai tam skirtame kambaryje.

Lietuvininkų buities ekspozicija

Antrajame centrinių rūmų aukšte bus įrengta beveik 40 kv. m patalpa, skirta H.Šojaus etnografinei kolekcijai demonstruoti.

Muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė pasakojo, kad H.Šojus Klaipėdos krašto etnografinių daiktų kolekciją pradėjo kaupti XIX a. pabaigoje ir surinko daugybę baldų, buityje naudotų rakandų, darbo įrankių. Apie tai rašyta ir prieškario periodikoje: „Didelėje salėje tai jau visas komplektinis etnografijos archeologijos muziejus. Senasis dvarininkas Scheu rūpestingai čia pririnko daugybę lietuvių etnografijos daiktų. Didelė senovinė spinta stovi pilnutėlė prikrauta senoviškų moterų ir vyrų drabužių“.Veranda dvaras

Šiandien H.Šojaus etnografinę kolekciją sudaro baldai, darbo ir buities įrankiai, vyriški rankdarbiai, tekstilės darbai, delmonai, šimtaraštės juostelės, perdrobuliai.

Pasak I.Skablauskaitės, po II pasaulinio karo ypač nukentėjo etnografinio rinkinio drabužių ir moteriškų rankdarbių kolekcija.

„Karo reikmėms“ buvo panaudoti vertingiausi eksponatai. Šilutės muziejininkai didžiuojasi galėdami pristatyti keturis perdrobulius (iš viso Lietuvos muziejuose saugomi 6 tokie eksponatai), tik lietuvininkių nešiotus delmonus, ypatingąsias šimtaraštes juostas bei vertingiausias apšvietimo priemonių kolekcijos pažibas – mergvakario sietynus ir penkis geležinius kaltinius sietynus.

Kalbėdama apie lietuvininkų darbo ir buities įrankius, etnografė pabrėžė, kad jie pasižymi savita forma. Didelė kolekcijos dalis – valstiečio darbo įrankiai, naudoti kiekvieną dieną. Tai pjautuvai, dalgis, piesta su grūstuvu, spragilas, šukos linams šukuoti, lygintuvai, staklės ir sietas juostoms austi, metalinės svarstyklės, tabako pjaustymo peilis.

Tarnų namelis virs karčema

I.Skablauskaitė pasakojo, kad buvęs tarnų namas atspindės seniausias lietuvininkų susibūrimo vietas, pristatys lietuvininkų krašto kulinarinį paveldą, supažindins su lietuvininkų buityje naudotais maisto gaminimo įrankiais (jie yra visiškai kitokie nei likusioje Lietuvoje), pristatys duonos kepimo tradiciją (šio krašto duonos kepimo tradicija taipogi labai savita).

Tarnų namo rūsyje veiks karčema, kuri bus padalinta pusiau. Vienoje pusėje stovės ilgas stalas, prie kurio bus galima susėsti ir paraguti „kafijos“ ir „tijos“ (cikorijų kavos ir arbatos), o kitoje – išbandyti stipriųjų lietuvininkų gėrimų – „Miškinio“ arba „Rusnės vandens pieno punšo“. Atitinkamai vienoje rūsio pusėje bus demonstruojami senoviniai buteliai, o kitoje – karčemoje naudoti rakandai.

Pirmajame tarnų namo aukšte planuojama įrengti edukacinę klasę – virtuvėlę vaikams. Jie galės pasimokyti, kaip kepti „vofelius“ (vaflius), virti šiupinį. Pasak etnografės, per Velykas čia būtų galima marginti kiaušinius, o per Kalėdas gaminti šišioniškių mėgiamus meduolius.

Kitoje šio aukšto pusėje muziejininkai norėtų papasakoti apie šio krašto duonos kelią. Viduryje stovėtų girnos, o aplink jas eitų nuotraukų ekspozicija, kuri vaikams akivaizdžiai parodytų, kaip duona atsiranda. Mažieji galėtų pakilnoti lengvesnius eksponatus – spragilą ar kultuvą.

Norėdami supažindinti su senąja tarnų namelio paskirtimi, muziejininkai įrengs tarno kambarį.

 Projektas: „Kultūros uostas: Istorija.“