Naujosios valdančiosios koalicijos politinių partijų lyderiai Šilutėje – konservatorius Šarūnas Laužikas, „darbietis“ Saulius Stankevičius, valstietis – žaliasis Virgilijus Pozingis ir „tvarkietis“ Vaidas Pavilonis, vertindami atstatydintos merės Daivos Žebelienės valdančiosios koalicijos 1,5 metų veiklą, taip ir nerado darbų, kuriuos vertėtų pažymėti kaip nuopelnus.
Rajono meras Š.Laužikas perskaitė buvusio Savivaldybės administracijos direktoriaus Raimundo Ambrozaičio darbų perdavimo aktą. Akte nurodoma, kad perdavimo metu Savivaldybės kreditoriniai įsiskolinimai yra 53,203 mln. litų, iš jų 31,309 mln. litų – ilgalaikės paskolos.
Š.Laužiko išvada: per 1,5 metų, kai rajonui vadovavo D.Žebelienės suburta komanda, Savivaldybės finansinė situacija nepasikeitė – skolos nesumažėjo.
Skolos nemažėjo
Darbo partijos frakcijos pirmininkas S.Stankevičius teigė, kad naujoji koalicija susivienijo ir D.Žebelienę atstatydino todėl, kad nematė jokių valdančiosios koalicijos konstruktyvių veiksmų, dėl kurių gerėtų savivaldybės ekonomika ir būtų mažinamos skolos paslaugų teikėjams.
Pasak Š.Laužiko, dabar būtina kuo greičiau įvertinti Savivaldybės skolas ir jų grąžinimas turi būti numatytas rengiamame kitų metų savivaldybės biudžete. Mero nuomone, Savivaldybės biudžete negali būti paslėpto finansinio deficito. Savivaldybė turi susiplanuoti pakankamą kiekį lėšų, kurių reikės atsiskaityti už perkamas paslaugas – šilumą, vandenį, transportą, kad vėliau neklampintų savo įmonių į skolų liūną.
Atleis ketvirtadalį darbuotojų?
Meras Š.Laužikas sakė, kad Šilutė Lietuvoje yra tarp labiausiai prasiskolinusių savivaldybių. Rajonas per dešimtmetį yra netekęs apie 25 proc. savo gyventojų, tačiau Savivaldybės administracijos darbuotojų skaičius tik augo.
Savivaldybės administracijos direktoriui R.Ambrozaičiui atsistatydinus užfiksuota, kad administracijoje (kartu su seniūnijomis) dirbo 151 valstybės karjeros darbuotojas ir 212 specialistų pagal darbo sutartis.
Š.Laužiko duomenimis, pagal Vyriausybės nustatytas normas, tokio dydžio savivaldybėje galėtų dirbti 140 valstybės karjeros darbuotojų ir 155 pagal darbo sutartis samdomi specialistai.
S.Stankevičius, nekantraudamas, kol meras Š.Laužikas baigs dėstyti savo mintis apie deleguotas savivaldai funkcijas ir toms funkcijoms vykdyti reikalingą darbuotojų skaičių, trumpai ir aiškiai pasakė, kad Savivaldybės administracijos darbuotojų skaičius turėtų sumažėti 25 procentais – t.y., reikėtų atleisti ketvirtadalį darbuotojų.
S.Stankevičius suskaičiavo Savivaldybės administracijos buhalteres – jų yra 26. Pasak S.Stankevičiaus, kad nė viena privati įmonė, kurios metinė apyvarta 100 mln. litų, nelaikytų tiek buhalterių – daugiausia jų galėtų būti 10.
S.Stankevičiaus nuomone, niekas rimtai nesigilino, kaip reikėtų pertvarkyti buhalterinę apskaitą savivaldybėje, iš esmės kompiuterizuoti ją taip, kad mažėtų darbo krūviai ir dirbančiųjų skaičius.
Be to, jis mano, kad ir kituose savivaldybės skyriuose būtina peržiūrėti darbuotojų atliekamas funkcijas ir darbo krūvius.
Keis vadovus?
Rajono naujoji valdžia, vertindama savivaldybės įmonių veiklą, pasigenda didesnės naudos Savivaldybei ir efektyvesnės vadybos. S.Stankevičius ir V.Pavilonis teigė, kad vertėtų keisti Savivaldybės įmonių vadovus. Anot jų, po vieną ar porą dešimtmečių užsibuvę vadovai jau apsiprato dirbti ne visu pajėgumu ar apskritai įgudo nieko neveikti. Politikų nuomone, rajone yra veiklių jaunų specialistų, kurie dirbtų geriau.
S.Stankevičius, kaip ir prieš 3 metus, vėl patvirtino savo nuomonę, kad Savivaldybė turi atsisakyti veiklos, kuri būdinga verslo įmonėms. Jis vėl teigė, kad Savivaldybės bendrovė „Šilutės autobusų parkas“ turi būti privatizuota.
Meras Š.Laužikas, neprieštaraudamas kolegų nuomonei, dėstė, kad Savivaldybės įmonėms būtina ir rajono politikų bei vadovybės tvirta nuomonė apie jų perspektyvą. Kaip pavyzdį jis minėjo „Šilutės autobusų parką“, kurisjau nuo 2009 metų nesulaukia savivaldybės vadovybės apsisprendimo – perkelti įmonės valdomą bazę į pramoninį rajoną, perkelti autobusų stotį į Geležinkelio stoties pastatą ar ne. Toks neapsisprendimas, pasak Š.Laužiko, neša didžiulius nuostolius įmonei, nes dabar jos valdomi pastatai ir teritorijos yra per dideli ir neracionalūs.
Siūlo daugiau pastatų privatizuoti
S.Stankevičiaus nuomone, Savivaldybė galėtų sumažinti skolas apie 10 mln. litų, jei nuspręstų parduoti jai nebereikalingus pastatus.
Tarp tokių pastatų buvo paminėtas pastatas Rusnės gatvėje 6, kuriame patalpos panaudos sutartimis ar už minimalią nuomą perleistos sveikatos priežiūros įstaigoms, draugijoms. Pasak politikų, naudos neduoda ir Lietuvininkų g. 6 namas. Jame įsikūrę keletas Savivaldybės skyrių ir tarnybų bei keli nuomininkai, neduodantys naudos Savivaldybei.
Privatizacijos taikinyje, politikų nuomone, galėtų atsidurti ir Šilutės seniūnijos pastatas. Pasak Š.Laužiko, dabar šiame pastate seniūnas užima tik 3 patalpas, o kitos yra neišnaudojamos arba išnuomotos be minimalios naudos Savivaldybei. Jo nuomone, Savivaldybė, kuri skendi per 50 mln. Lt skolose, nebegali savo turto leisti naudoti nuostolingai.
Mero pavaduotojas V.Pozingis užsiminė apie permainas socialinės paramos srityje. Jis kartu su administracijos direktoriaus pavaduotoju Alvidu Šimelioniu pasakojo, kad Savivaldybės administracija kitais metais spręs, kam skirti socialines pašalpas, kontroliuos, ar ji atitenka tiems, kam jos tikrai reikia. Pasak A.Šimelionio, seniūnijose bus sudarytos komisijos, kurios svarstys kiekvieną abejotiną paramos gavėją. Taip kontroliuojant pašalpų skirstymą, planuojama sutaupyti apie 10 proc. pašalpoms skirtų lėšų. Dabar jų kas mėnesį išmokama apie 800 tūkst. litų.
Sutaupytos lėšos liktų savivaldybės socialiniams poreikiams.
Žiniasklaidai žada apynasrį
Ilgametis savivaldos vadovas V.Pozingis neabejotinai žino, kad sugrįžęs į valdžią, kad ir į ne patį aukščiausią valdžios postą, sulauks didesnio žiniasklaidos dėmesio. Tad vicemeras konferencijos metu nesusilaikė nepagąsdinęs žiniasklaidininkų.
V.Pozingis kalbėjo, kad yra pasirengęs bendrauti, tačiau tikisi žiniasklaidininkų profesionalumo. Sakė nepyksiantis, jei bus aprašyta tai, ką valdžios padarys blogai. Tačiau jei pajus, jog spaudos atstovų požiūris yra tendencingas, V.Pozingis žadėjo pasinaudoti net teisėsaugininkų paslaugomis. Mat tai numato Vietos savivaldos įstatymas.
Tačiau V.Pozingis nepaaiškino, kas tai yra „tendencingas požiūris“ ir nuo kokio kritikos lygio jis prasideda.
„Šilutės naujienos“ savo ruožtu V.Pozingiui nori palinkėti pastudijuoti šalies Konstituciją arba Baudžiamąjį kodeksą, kad įsitikintų, jog žiniasklaidininkai, kaip ir bet kurie kiti piliečiai, mūsų šalyje už jokį požiūrį ar nuomonę, net ir tendencingą, nėra baudžiami.