Naujakuriams atsibodo braidyti po klampynę

griniaus gatves teslynaiKol visi laukiame pavasario, Šilutės pakraštyje gyvena žmonės, besimeldžiantys, kad tik ilgiau laikytųsi žemę kaustantis speigas.

Tai todėl, kad nuo besibaigiančios Žalgirio gatvės atsišakojantis vingiuotas lauko keliukas, nežinia kodėl prieš keliolika metų antrąja Prezidento Kazio Griniaus gatvele pavadintas, pavasariop tampa nebeišvažiuojama ir nebeišbrendama klampyne.

Čia gyvenantys žmonės sako besijaučiantys it kokiame pasaulio krašte gyventų: jų namus ir pėsčiomis, ir važiuotam sunku pasiekti, o į svečius atvykstantieji priversti ilgokai po apylinkę klaidžioti, tos antrosios K.Griniaus gatvės ieškodami.

Žmonės nori gyventi žmoniškai

Antrojoje K.Griniaus gatvėje (taip sąlyginai mes ją pavadinkime) gyvena dar nedaug žmonių – kol kas stovi tik keli namai. Bet pasiekti savo sodybas gyventojams nelengva, mat, vos pasukus gatvelėn, reikia pervažiuoti duobėtą klampynę.

„Šilutės naujienas“ čionai išsikvietę vyrai šmaikštauja, esą ne tik didesnio pravažumo automobilius – aukštesnius ir platesnėmis padangomis – jiems teko pirkti, bet ir savo moterų už vairo sėsti jie nebeleidžia, nes jos, atsargiau vairuodamos, dažniau toje klampynėje „įsėda“.

Vyrai toliau porina, jog pernai rudenį tą kelio vietą bandė taisyti UAB „Šilutės vandenys“, bet iš to taisymo menka tebuvo nauda. Šalčiams atėjus, po keliu įkastas vamzdis – pralaida, kuria iš vienos kelio pusės lyg ir turėtų priešingon pusėn nutekėti vanduo, irgi užšalo, mat vos 30 centimetrų gylyje įleista buvo. Tad nenuostabu, kad vanduo ir toliau sėmė kelią.

Tas vandentiekininkų darbas vyrams juoką kelia dar ir todėl, kad net jei vandenėlis ir tekėtų pralaida, jis tiesiog neturėtų kur nutekėti, mat antroje kelio pusėje nėra nei kanalo, nei jokio kito vandens surinkimo telkinio.

Tiesa, šiose vietose yra melioracijos rinktuvai, tad buvo galima paviršinį vandenį nukreipti į tuos rinktuvus. Bet tam reikėjo giliau kasti, vadinasi, ir darbo sąnaudos būtų didesnės buvusios.

„Tokius darbus reikia protingai planuoti, jiems tinkamą laiką ir lėšas iš anksto numatyti, o ne pulti daryti stačia galva, vos tik žmonės kokį skundą kuriai nors institucijai sukurpia“, – dėsto panašius darbus nutuokiantys vyrai ir išsako vienintelį visų gyventojų norą: „Norim gyventi žmoniškai ir į savo namus sausi patekti“.

Vamzdį atkas ir vėl žiūrės
griniaus gatves teslynai pralaida
Tokį prašymą perduodame Šilutės seniūno pavaduotojui Algirdui Ivanauskui, kuris irgi dirbo komisijoje pralaidos įrengimo darbams priimti.

Pavaduotojas problemos neneigia, sako prisimenantis, kad toje gatvelėje gyvenantys žmonės jau seniai skęsta. Gatvelės pradžioje stovinčio ir dar Žalgirio gatvei priklausančio 52-ojo namo gyventojai irgi seniai guodžiasi, jog jų nuotekų išgriebimo duobė prisipildanti neįprastai greitai.

Pavaduotojas sako, kad pernai toje vietoje paklotas drenažas menkai gelbėjo.

„Gal ta vieta yra tiesiog šaltiniuota, kad vandens niekaip pažaboti nepavyksta – visa dirva aplinkui užmirkusi“, – pasvarsto A.Ivanauskas.

Ar taip, ar kitaip, bet ir pavaduotojui aišku, kad kol kas čia nieko nepadarysi – teks laukti, kol žemė gerai pradžius. O matant laukuose tyvuliuojančius „ežerus“, darosi aišku, kad tai nutiks ne anksčiau nei balandį ar gegužę.
A.Ivanauskas patikina, jog talkinti seniūnijai šiame darbe sutiko „Šilutės vandenys“. „Atkasim tą vamzdį ir žiūrėsim dar kartą, kas ten yra“, – žada pavaduotojas.

Bet kokiu atveju, ant kelio žadama papilti ir didesnį sluoksnį grunto, kad nebeliktų duobių.

Laikinumas tęsiasi 12 metų…

A.Ivanauskas prisimena ir dviejų gatvelių vienodais pavadinimais vienoje gyvenvietėje atsiradimo istoriją. Tuomet, kai K.Griniaus gatvėje jau seniai gyveno žmonės, gerokai toliau nuo jų, laukuose, dirbamoje žemėje, kūrėsi kiti naujakuriai.

Kadangi toje vietoje gatvės pavadinimo tuomet dar nebuvo, visi naujakurių namai buvo priskirti artimiausiai – K.Griniaus – gatvei. Kad toji artimiausia K.Griniaus gatvė buvo maždaug už puskilometrio, Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistams, matyt, buvo nė motais.

Tuomet kalbėta, kad tokia situacija bus laikina, bet štai tas laikinumas jau ir į antrąją dešimtį metų įkopė…

Dabar čia gyvenantys žmonės geriau nei bet kas kitas žino, kad nėra nieko pastovesnio už laikinumą…

Pasak A.Ivanausko, šiuo metu šiai gatvelei jau suteiktas kitas pavadinimas – sausio 10-ąją ji gavo Vaivorų gatvės vardą. Tad čia gyvenantiems žmonėms belieka ruoštis keisti dokumentus.