Telefoninių sukčių bylas tiriantys pareigūnai pastebi, kad žmonės jau pakankamai gerai informuoti apie apgavystės būdą, kai meluojama apie artimuosius ištikusią nelaimę.
Todėl sukčiai keičia taktiką – dabar dažniausiai naudojamas metodas – prisistatyti iš kokios nors teisėsaugos institucijos, kaip FNTT, STT, policijos, mokesčių inspekcijos ir pasakoti apie neva per gyventojo sąskaitas plaunamus pinigus. Sukčiai dažniausiai prisistato realiai egzistuojančių pareigūnų vardais, nurodo pareigas.
Per 9 šių metų mėnesius Klaipėdos apskrityje užfiksuoti 483 sukčiavimų atvejai, kai pernai per visus metus jų kiekis siekė 527, rodo Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenys.
Daugumą tokių sukčiavimų sudaro telefoninių sukčių atakos, kuriomis šiuo metu dažniausiai siekiama išvilioti iš gyventojų prisijungimo prie interneto banko duomenis. Be to, Klaipėdos apskritis yra antroji Lietuvoje pagal vienam gyventojui tenkantį tokių nusikaltimų skaičių.
Skambina kalėjime sėdintys asmenys
Gyventojai dar iki galo neįvertina interneto banko prisijungimo duomenų svarbos, todėl juos turėdami sukčiai gali per 5 min. visiškai ištuštinti žmogaus sąskaitą, o pasiimti jo vardu greitąjį kreditą užtrunka tik 15 min.
„Mes privalome priminti, kad prisijungimo prie interneto banko duomenys – kodai ir slaptažodis – yra daugiau, nei raktas nuo namų. Turėdamas raktą, gali tik įeiti ir pasiimti turtą, o prisijungęs prie interneto banko, gali ir ištuštinti jo sąskaitas, ir pasiėmęs to žmogaus vardu SMS kreditą palikti jį skolose“, – sakė „Swedbank“ Elektroninių kanalų skyriaus vadovė Lina Žemaitytė.
Banko duomenimis, dažniausiai prisijungimus išvilioję telefoniniai sukčiai padaro 2-4 tūkst. litų žalą, tačiau fiksuojama ir dešimtis kartų didesnės žalos, kai gyventojai savo valia atskleidžia prisijungimo duomenis prie 25 ar 40 tūkst. litų indėlių sąskaitų.
„Jei per trumpą laikotarpį regione buvo įvykdyti keli panašūs telefoniniai sukčiavimai, reiškia, sukčiai tame regione gali turėti jiems talkinančių asmenų, dar kitaip vadinamų „kojomis“. Sukčiauja dažniausiai kalėjime sėdintys nuteistieji, kurie ieško aukų pagal telefonų knygą. Jų suaktyvėjimas viename ar kitame rajone taip pat rodo, kad jie tikriausiai turi to regiono gyventojų telefonų knygos lapus ir į gyventojus nukreiptų atakų gali padaugėti“, – įspėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 1-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja Kristina Antanavičienė.
Pasak jos, dažniausiai sukčiauja Alytaus pataisos namuose kalintys nuteistieji. Regionus, kurių gyventojams skambinti, jie renkasi pagal jų gyventojų piniginės storį. Pajūrio žmonės įprastai laikomi turtingesniais, todėl Klaipėdos apskrityje sukčiai tikisi didelių laimikių.
Veikia organizuotomis grupėmis
Tokie nusikaltėliai veikia gerai organizuotomis grupėmis. Vienas ar keli patirties ir psichologinių įgūdžių turintys nariai skambina aukoms, prisistatydami FNTT, STT, bankų ar kitų institucijų darbuotojais, gąsdindami, kad per aukos sąskaitą plaunami pinigai.
Norint tai sustabdyti reikia perduoti savo prisijungimo duomenis ir niekam apie tai neprasitarti, nes vyksta tyrimas. Išviliotus duomenis sukčiai skubiai perduoda bendrininkui, kuris turi prisijungimą prie interneto ir per 5 minutes gali pervesti aukos pinigus į kitas sąskaitas. Kiti grupės nariai jau laukia prie bankomato; gavę signalą, kad pinigai pervesti, jie akimirksniu juos išgrynina.
Į apyvartą patekusius pinigus atsekti ir nusikaltimą ištirti yra praktiškai neįmanoma, o įvykio tyrimas paprastai būna sudėtingas.
„Todėl labai svarbu, kad įtartinų skambučių sulaukę gyventojai, apie bandymus apgauti skubiai praneštų savo bankui ir policijai. Žinodami apie sukčių suaktyvėjimą, bankai ir policija gali operatyviai imtis prevencinių veiksmų”, – sako pareigūnė.
Potencialios aukos – vyresnės nei 25 metų moterys
„Swedbank“ statistika rodo, kad tokio sukčiavimo aukomis 9 iš 10 atvejų tampa vyresnės nei 25 metų moterys. Jų duomenis sukčiai randa telefonų knygose, internete, socialiniuose tinkluose.
„Didžiausia aukų klaida tai, kad jos neįvertina, kokios svarbos yra prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenys. Juos išviliojus per 5 minutes galima ištuštinti žmogaus turimą kreditą, tiek pat trunka nutraukti ir į kitas sąskaitas pervesti indėlius ar pasiimti sąskaitos likutį. Nors asmens vardu paimti SMS kreditą užtrunka apie 15 min., auka dažnai ir per tiek laiko nesusipranta, kad būtina nedelsiant pranešti bankui“, – kalbėjo L.Žemaitytė.
Pasak jos, dar didesniems nuostoliams galima užkirsti kelią iškart paskambinus į banką ir įspėjus, kad duomenys pateko į sukčių rankas. Operatyviai pranešus apie tokius įvykius yra nedelsiant blokuojamos žmonių interneto banko sąskaitos ir pinigus išsaugoti pavyksta.
Bankai siūlo kiekvienam gyventojui apsaugoti savo pinigus ir sąskaitoms nustatyti tam tikrus limitus, kiek per parą iš jų galima išimti ar pervesti pinigų. Tačiau svarbiausia – suvokti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų svarbą ir jų niekam neatskleisti, nes nei banko darbuotojai, nei policijos ar kitų institucijų pareigūnai gyventojams niekada neskambina ir šios informacijos neprašo.