Potvyniai Pamaryje ilgėja, situacija kasmet blogėja, šiemet jau greit bus pusmetis, kai Rusnės sala atskirta nuo „didžiosios žemės“. Būtina skubiai valyti Nemuno deltos upių vagas ir žiotis, kad vanduo mažiau plūstų į pievas, būtinai reikia ir naujesnės technikos potvynio įkalintus žmones per apsemtus ruožus kilnoti ir juos reikalui esant gelbėti. Jau nekalbant apie estakadą ir geresnį kelią į Rusnę.
Beje, kaip tik suplanuotai pastarojo rekonstrukcijai, dėl kurios taip džiūgavo rusniškiai, pastaruoju metu ir vėl iškilo rimta grėsmė, nes atsirado grupelė entuziastų, kurie susirūpino šalia kelio augančių sutręšusių šimtamečių medžių išsaugojimu. Tai jau stabdo projekto vykdymą ir taip gadina švenčių laukimo nuotaiką rusniškiams, kad jie jau rengiasi naujiems piketams.
O pasak rusniškių, faktai byloja, kad kiekvienas šių medžių yra aplaistytas krauju, nes tik per paskutiniuosius 15 metų jie jau pražudė 18 žmonių…
Visos šios problemos keltos antradienį sušauktame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje, kuriame laukta ir solidaus būrio įvairių ministerijų atstovų.
Deja, ministerijų klerkai Pamarį ignoravo, tad šilutiškiai ir rusniškiai vėl vieni patys sprendė jau daugybę metų sprendžiamas ir kasmet tik aštrėjančias problemas.
Priežastį įvardijo meras
Meras Vytautas Laurinaitis posėdžio metu sakė tikintis, jog rajonas turės ir estakadą, ir naują 8 m pločio kelią į Rusnę su pėsčiųjų ir dviračių taku ir be senų medžių abiejose jo pusėse. Tačiau jis pabrėžė, kad baigus šias statybas potvyniai mūsų krašte nesibaigs – jie buvo ir bus. Ir konkrečiai įvardijo tokios šiemetinės anomalijos priežastį – seniai nebevalomos Pamario upių vagos, kuriose dėl to dar lengviau susidaro ledų sangrūdos.
Pasak V.Laurinaičio, susirašinėjimas su Aplinkos ministerija šiuo reikalu tęsiasi jau nuo 2013-ųjų. Jis jau nebeatsimena kiek kartų dėl šios problemos pats važiavo į ministeriją, kiek dėl to įvyko posėdžių. Bet padėtis nesikeičia: nevalytos upių žiotys neleidžia laisvai vandeniui ištekėti į Kuršių marias, tad jis plačiai pasklinda po rajono laukus ir kaimus, gadindamas ir kelius, kuriuos nuolat reikia atstatinėti, ir žmonių turtą. Ir taip tęsis tol, kol nebus atstatytas normalus Nemuno ir Atmatos upių gylis.
„Estakados statybos projektas yra atskirtas nuo kelio rekonstrukcijos dėka aktyvių mūsų bendruomenės narių susirūpinimo 80-100 metų senumo medžių išsaugojimu kelyje į Rusnės salą. Šiuo metu sprendžiama medžių (ne) šalinimo problema. Informavau Aplinkos ministrą apie realią situaciją, išsiunčiau raštą apie tikrąją būklę, tikiuosi, kad keisis nuomonė ir projektas bus vykdomas kaip buvo numatyta pirminiame variante.
Verta paminėti, kad nebėra fondo keliams po potvynio atstatyti ir reikia galvoti apie jo atkūrimą. Turime užtikrinti, kad ūkininkai išsivežtų šieno rulonus, kurie užkemša siurblines ir neleidžia vandeniui pratekėti taip greitai, kaip turėtų. Būtina tvarkyti pylimus, nes greitu laiku gali neatlaikyti tenkančio krūvio. Jau tiek laiko siekiame ir toliau kantriai bei su tokiu pačiu atsidavimu sieksime pokyčių“, – sakė, o vėliau ir savo feisbuko paskyroje rašė V.Laurinaitis.
Užlietoje teritorijoje – 222 žmonės
Vanduo tai kildamas, tai vėl šiek tiek atslūgdamas rusniškius įkalintus laiko jau nuo rugsėjo. Toks metas, kai ant kelio į salą buvo tik keliolika centimetrų vandens, ir žmonės, neišlipdami iš mašinų per užlietą ruožą buvo keliami tralais, jau užmarštyje.
Dar tolesnėje užmarštyje laikmetis, kuomet potvynis laikydavosi vos savaitę ar kelias. Ir visa tai todėl, kad pastaruosius dešimtmečius kovojama ne su viso to priežastimis, bet su pasekmėmis, t.y., padedama žmonėms pasiekti namus, bet niekas nesirūpina, kad būtų išvalytos Pamario upių vagos. Pasak specialistų, tik tuomet vanduo laisvai plūstų į marias, tad daug mažiau jo išsilietų ant pievų.
Iš viso Šilutės rajone yra užliejama 30 tūkstančių hektarų teritorija, kurioje stovi virš pusantro šimto sodybų. Šiuo metu užlieta apie 20 000 ha, kuriuose stovi 90 sodybų, o jose gyvena 222 žmonės. Į kai kurias sodybas patekti galima tik sraigtasparniu – nėra jokių kitų galimybių. Užlieta ir apie 42 km kelių. Potvynio žmonėms gelbėtojų pagalbos dar neprireikė, tačiau kai kam jau baigiasi maistas ir medikamentai.
Visą pastarąją savaitę situacija buvo pablogėjusi, nes vandens gylis ant kelio į Rusnę viršijo metrą, o Šilutėn išsiruošę rusniškiai buvo priversti ropštis į senutėlę ratinę Šilutės ugniagesių amfibiją.
Bet ir tai truko neilgai – toji senutėlė technika prieš kelias dienas nebeatlaikiusi potvynio įtampos… sugedo, tad savivaldybėje suskubta šauktis Vyriausybės ir kariškių pagalbos. Į Pamarį atriedėjo jau kariuomenės technika – solidi vikšrinė amfibija, kurios vikšrai, anot kai kurių rusniškių, neabejotinai visai pribaigs ir taip duobėtą Rusnės plentą.
Tiesa, pastarosiomis dienomis vanduo po truputį slūgsta: antradienį jo buvo 65 cm, trečiadienį ir vakar vis dar laikėsi 60 cm.
Automobilių kėlimas atnaujintas antradienio rytą. Ketvirtadienio ryte, apie 6.30 val. jis ir vėl trumpam buvo sustabdytas, nes užlietą ruožą apgaubė itin stiprus rūkas. Kelininkų atstovai apėjo laukiančių vairuotojų eiles ir įspėjo, kad kilnojimas laikinai stabdomas, nes tralų vairuotojai nebemato kur važiuoti. Po kelių dešimčių minučių kilnojimas atnaujintas.
Rekonstrukcijos stabdis – medžiai ir architektas
Atskira diskusija posėdyje įsižiebė dėl medžių, augančių šalia kelio į Rusnę, išsaugojimo. Mat Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą neseniai pasiekė vietinio architekto raštas, kuriame teigiama, kad rekonstruojant kelią į Rusnę planuojama sunaikinti „Mažosios Lietuvos etnografinio regiono kraštovaizdžio elementą“ – taip pavadintos šimtamečių medžių eilės palei kelią.
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė posėdyje priminė, kad tie palei kelią augantys medžiai per pastaruosius 15 metų buvo 18 – os žmonių žūčių priežastimi. O tik per sausio mėnesį 7 iš tų medžių išvirto patys, o vienas iš jų virsdamas dar ir nutraukė elektros tiekimą į Žalgirių kaimą. Tad medžių „inventorizaciją“, anot seniūnės, sėkmingai atliks pats… pavasario potvynis. Dar ji sakė, kad jeigu kelio rekonstrukcijos projektas dėl tų medžių bus sustabdytas, rusniškiai organizuos naują piketą, tik šį kartą ne prie LR Seimo, bet prie Aplinkos apsaugos ministerijos.
Kad jie taip padarys, neabejoja ir Savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus specialistas Arvydas Gorodeckas, nes rusniškiai – aktyvi bendruomenė. A.Gorodeckas neabejoja, kad jei statant estakadą nebus kartu rekonstruotas ir kelias nuo K.Griniaus tilto, toji rekonstrukcija jau nebežinia ar kada iš viso vėliau įvyktų.
Pastarosiomis dienomis bendruomenė „Rusnės sala“ surašė dar vien raštą rajono merui. Jame prašo išsiaiškinti kaip vis dėlto toliau bus vykdomas kelio rekonstravimo ir estakados statybos projektas. Kartu jie įsipareigoja įvykdyti ir kitą savo pažadą – vietoje pašalintų senųjų medžių užsodinti jaunais medeliais visą hektarą.
O „Šilutės naujienoms“ būrelis rusniškių prisipažino svajoję visai ne su tokiomis nuotaikomis sutikti ir ne taip švęsti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį…