Naujosios įstatymo pataisos galios ir Rusnės žuvies rūkytojams

zuvis 1pPraėjusių metų pabaigoje Neringos žuvies rūkykloms iškilo grėsmė išnykti. Kai kurie gyventojai, pasipiktinę sklindančiais kvapais ir dūmais, įvairias tarnybas užvertė skundais. Visuomenės sveikatos centro specialistai patikrino žuvies rūkyklas ir ėmė rašyti solidžias baudas.

Šimtametes tradicijas turintį smulkųjį verslą gelbėti ėmėsi Seimo nariai.

„Šilutės naujienos“ domėjosi, kokia situacija yra Rusnės saloje, kur veikia daug žuvies rūkyklų. Vietiniai dažnai juokauja, kad rūkytos žuvys yra Pamario krašto gėlės, nes jos dažnai svečiams įteikiamos įvairių renginių metu. Į salos rūkyklas atvažiuoja turistai, čia vyksta edukacijos, degustacijos. Rūkytų karšių, skumbrių, šamų ir kitų žuvų skonį jau senovėje pamėgę ir šilutiškiai.

Negi ir mes rizikuojame prarasti savo krašto kulinarinį paveldą?
Išprovokavo skandalas Neringoje

Skandalas dėl žuvų rūkyklų Neringoje kilo 2019 metų vasarą, kai žmonės, nepatenkinti kvapu, sklindančiu iš kaimynystėje esančių rūkyklų, jas apskundė.

Žuvies rūkyklų savininkus užvertus baudomis, jas gelbėti ėmėsi Neringos meras Darius Jasaitis, Seimo nariai.

Lapkričio pradžioje Neringos savivaldybėje vietos valdžia, žvejai ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai aiškinosi dėl reikalavimų, keliamų Neringos gyventojų kiemuose esančioms ir leidimus turinčioms žuvų rūkykloms. Diskusiją paskatino gyventojams pradėtos skirti baudos, siekiančios nuo 250 eurų, už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą nenustačius sanitarinės apsaugos zonos ribų.

Šių metų sausį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Petras Nevulis įregistravo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo papildymo projektą. Jis siūlo įstatyme nustatyti, kad nuo objektų, kurių gamybos pajėgumas – iki 150 kg žuvies per parą, sanitarinės apsaugos zonos dydis būtų 6 metrai.

Pasak parlamentaro, projektą parengti paskatino tai, kad pernai vasaros sezono metu dėl Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui pateiktų nusiskundimų iškilo grėsmė Neringos kurorto išskirtinumu laikomam kulinariniam paveldui – tradiciniam žuvies ruošimo ir rūkymo procesui.

„Įstatymo pataisa būtų taikoma ne tik Neringai, ji aktuali ir Palangai, Rusnei, Aukštaitijos ežeringam kraštui. Tikiuosi, kad įstatymo pataisą Seimas priims pavasarį, nes artėja sezonas“, – sakė P. Nevulis. Pasak jo, įteisinus tokį reguliavimą pagerės mikroįmonių, mažų ir vidutinių žuvų perdirbimo pramonės įmonių verslo aplinka, sumažės administracinė našta, taip pat bus sudarytos sąlygos populiarinti šimtametes tradicijas turintį kulinarinį paveldą.

Rusniškiai neturi pagrindo nerimui

Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė sakė, kad rusniškiai, kurie gyvena iš savo kiemuose rūkinamos žuvies, jau turi susitvarkę rūkyklas taip, jog jos neužkliūna NVSC tikrintojams. Nė vienas šio tradicinio verslo puoselėtojas dėl savo verslo sąlygų nesiskundė.

Bene mažiausios Rusnės rūkyklos savininkas Narutis Ramanauskas sakė, kad šiuo metu 150 kg žuvies jis apdoroja tik per savaitę o ne per vieną dieną. Jokių priekaištų iš Visuomenės sveikatos priežiūros tikrintojų rusniškis negauna, nes laikosi visų jų išsakytų rekomendacijų. Rūkykla, kuri veikia gal jau ketvirtą dešimtį metų, pastatyta atokiau nei 6 metrai nuo pastatų. „Kai išeis įstatymas su konkrečiais apsauginės zonos atstumais bus tik geriau“, – mano jis.

Rusnėje, Pakalnės upės pakrantėje gyvenantis kitas tradicinės rūkytos žuvies meistras Romualdas Berčys šiuo metu žuvį rūko tik tuomet, kai turi užsakymų. Jo nuomone, nauji įstatymo pakeitimai yra aktualūs tiems žuvies rūkytojams, kurie gyvena ir dirba nedidelėse sodybose. R. Berčio rūkykla turi žymiai didesnę apsaugos zoną, tad jos dūmai ar kiti kvapai kaimynų nepasiekia.