Pridėkite ranką prie širdies ir sąžiningai atsakykite, kiek skirtingų daržovių paįvairina jūsų kasdienį šeimos stalą? Reta šeimininkė jų suskaičiuos daugiau nei penkias: bulvės, morkos, burokėliai, kopūstai, svogūnai.
Parduotuvėje pirkti agurkai, pomidorai nedžiugina – kažin, ar juose rasime ką vertinga…
Kas kita daržovės, kruopščiai augintos savo daržo lysvėje! Ir ne tik tos išvardytosios. Juk kiekvienam, turinčiam nors mažą sklypelį žemės, maga pabandyti užsiauginti kažką įdomesnio, retesnio, galų gale negi išmesi daigelius, kurių pasirodė per daug kaimynui?
Tik štai labai dažnai pasitaiko, kad, nuėmus rečiau auginamų daržovių derlių, jis ir lieka pamirštas rūsyje ar balkone. O juk kuo daugiau įvairesnių daržovių valgote, tuo didesnė tikimybė savo organizmą pamaloninti gausesniu vitaminų kiekiu, o skrandį – įdomesniais, sveikais ir lengvai virškinamais patiekalais!
Paprikos
Ar žinote, jog jų priskaičiuojama net 2000 rūšių? Šios daržovės – itin vertingas C vitamino šaltinis. Kai kurios paprikų rūšys jo kiekiu lenkia net citrinas ir juoduosius serbentus! Beje, C vitaminas gerai išsilaiko ir konservuotose paprikose.
Šiose daržovėse esantis C ir P vitaminų derinys suteikia ypatingą gydomąją savybę – stiprina kraujagyslių sieneles. Rekomenduotina paros norma – 40-50 g paprikų.
Be minėtų vitaminų, šiose daržovėse gausu ir kitų vertingų medžiagų: A, B1, B2, PP vitaminų, folinės rūgšties, mineralinių druskų, pektininių medžiagų, citrinos ir obuolių rūgščių.
Karčiosios paprikų rūšys vartojamos skausmui malšinti ir raminti, aštriosios gerina apetitą, skatina virškinimą, turi antibakterinių savybių. Sutrikus nagų, plaukų augimui, odos liaukų veiklai, sergant cukriniu diabetu rekomenduojamos žalių paprikų sultys. Saldžiųjų paprikų, morkų ir špinatų sulčių mišinys mažina vidurių užkietėjimą.
Paprikos dosnios kulinaro fantazijai. Be abejo, geriausia ir sveikiausia jas, kaip ir daugelį daržovių, valgyti šviežias, tačiau jos puikiai tinkamos įvairiems užkandžiams, sriuboms, troškiniams, įvairiems pagrindiniams mėsos, žuvies, makaronų patiekalams, picoms ruošti.
Baltieji ridikai
Senovės Graikijoje juos šlovino, jų piešiniais buvo dekoruotos Amono Ra šventovės sienos Egipte. Šiandien irgi nevalia jų pamiršti – ridikuose gausu kalio (baltuosiuose ridikuose jo yra 357 mg proc., juoduosiuose – 1 199 mg proc.), geležies, natrio, chloro druskų, turi C, B vitaminų, cholino, reguliuojančio cholesterolio kiekį kraujyje ir medžiagų apykaitą, bei inulino, mažinančio cukraus kiekį kraujyje.
Ridikai gerina virškinimą, kraujagyslių tonusą, tačiau sergantiesiems opalige, skrandžio, žarnyno bei kepenų uždegimais valgyti šių daržovių (taip pat jų giminaičių: ropių, griežčių) reikėtų saikingai. Tarkuoti ridikai arba jų sultys sumažina sąnarių skausmą, gydo radikulitą.
Gaminant patiekalus, ridikus rekomenduojama smulkiai supjaustyti ir kelis kartus perplauti vandeniu – jie praras kartumą ir nemalonų skonį.
Ridikai itin tinkami įvairioms salotoms. Juos gardu valgyti ne tik su grietine ir svogūnais – puikiai derės pomidorai, morkos, obuoliai, rauginti ar švieži agurkai, kopūstai, salotoms pagardinti tiks majonezas, aliejus, išmaišytas su grietine, varške ir net rūgusiu pienu. Itin originalu – ridikai, sumaišyti su spanguolių sultimis, trupučiu aliejaus, druskos – patiekti po pusvalandžio.
Žiediniai kopūstai
Staigmena: savo maistingumu jie taip pat lenkia baltuosius gūžinius kopūstus! Daugiau kaip pusę azoto medžiagų šiose daržovėse sudaro lengvai virškinami baltymai, ląstelienos nedaug, gausu kalio, magnio, fosforo, jodo ir kitų druskų, PP, C, B1, B2, B3, B6 vitaminų, taip pat medžiagų, reguliuojančių cukraus ir cholesterolio kiekį. Žiedinių kopūstų ląsteliena lengvai virškinama, todėl ši daržovė puikiai tinka dietinei mitybai, sergant įvairiomis skrandžio ir žarnyno ligomis.
Žiediniai kopūstai – ideali daržovė, padėsianti įgyvendinti bet kokias šeimininkės užgaidas: šviežia, virta, troškinta, salotoms, sriuboms, garnyrui. Bet daug kam gardžiausia virta ir pakepinta svieste su džiūvėsėliais…
Baklažanai
Slėpininga baklažanų spalva jau kelinti metai nenulipa nuo mados podiumo, tad nenuostabu, kad auginti savo daržuose šias daržoves išdrįso ir lietuviai. Baklažanai – pomidorų giminaičiai, turintys ilgą sąrašą „privilegijų”: nedaug angliavandenių, labai daug kalio, daug kalcio, fosforo druskų, C, PP, B grupės vitaminų. Specifinį kartų prieskonį ir lengvą aštrumą suteikia nedidelis kiekis eterinių medžiagų.
Baklažanus tikslinga valgyti sergantiesiems ūmiais skrandžio ir žarnyno uždegimais, opalige. Jie stiprina širdies darbą, mažina cholesterolio kiekį.
Dėmesio: itin aitrūs ir kartūs baklažanai maistui netinka, o kepti – sunkiai virškinami.
Specifinį baklažanų kartumą panaikinsite, jei supjaustę kubeliais ar griežinėliais pabarstysite druska ir paliksite kelias minutes, kol išsiskirs sultys, o paskui nuplausite.
Švieži baklažanai maistui praktiškai nėra naudojami, net ir salotoms jie tinkami apkepinti. Iš jų gaminami ikrai, troškiniai, itin gardu baklažanus įdaryti mėsa, sūriu (fermentiniu ar brinza). Dažnai baklažanų tyrė dera mėsai troškinti ar kaip padažas makaronų, bulvių patiekalams paskaninti.
Kaliaropės
…arba stiebinės ropės, viliojančios savo švelniu ir sultingu minkštimu. Dėl itin didelio kalcio kiekio jos labai vertingos vaikų mitybai, be to, C vitamino kaliaropės turi daugiau nei apelsinai.
Šviežios smulkiai supjaustytos ar stambiai sutarkuotos kaliaropės gundys pagaminti gaivių salotų su morkomis, špinatais, paprikomis, baltagūžiais kopūstais ir kitomis daržovėmis, nors gardu valgyti vien tik užpiltas grietine, majonezu ar medaus, aliejaus ir citrinos sulčių padažu.
Kaliaropių griežinėlius galite kepti kaip blynelius, užkepti orkaitėje su sūriu, skanios troškintos ar įdarytos.
Briuselio kopūstai
Užsiauginti savame darže šią daržovę paskatino žavios formos dekoratyvumas ir smalsumas, ar pavyks prisijaukinti šveicarišką kopūsto rūšį lietuviškoje žemėje. Deja, kasdienėje mūsų tautiečių mityboje briuseliniai kopūstai nėra itin populiarūs – daugeliui nepatinka specifinis jų skonis… O be reikalo, mat šiuose kopūstuose yra 3 kartus daugiau C vitamino nei baltagūžiuose ir kur kas daugiau mineralinių medžiagų nei likusiose kopūstų rūšyse.
Jie itin naudingi ligoniams, kurių sutrikusi širdies ir kraujagyslių sistema, sergantiesiems cukriniu diabetu, ypač kartu su morkų sultimis, salotomis, pupelėmis.
Labai gardūs šių kopūstų troškiniai, sriubos ir sultiniai skoniu ir maistingumu nenusileidžia vištienos sultiniams!
Rašyti atsakymą