Naumiestiškiai prašo laidojimo namų ir daugiau tvarkos

naumiestis kalba budreckasŽemaičių Naumiesčio seniūnijoje yra puikūs kultūros namai, šiemet planuojama baigti rekonstruoti ir muziejaus pastatą, kuriame dalis patalpų bus perleista bendruomenės poreikiams.

Tačiau, pasak šios seniūnijos gyventojų, niekas nepasirūpino, kad gyvenvietė turėtų laidojimo ritualams skirtus namus.

Savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis džiaugėsi Žemaičių Naumiesčio gyventojų aktyvumu: per metus į Savivaldybės administraciją kreiptasi 4500 kartų, nors šioje seniūnijoje dabar gyvena 3604 žmonės.

Seniūnijoje kuriasi ir atvykėliai

Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas, kalbėdamas apie seniūnijos socialinius ir ūkinius reikalus sakė, kad per dešimtmetį seniūnijos gyvenvietes paliko apie 600 žmonių. Socialinių darbuotojų tyrimai rodo, kad nemažai šeimų emigravo kartu su vaikais – iš mokyklų buvo paimta apie 50 vaikų.

Šalia tokios neigiamos informacijos seniūnas džiaugėsi faktu, kad įvairiose seniūnijos gyvenvietėse žmonės pradeda statyti namus. Pasak J.Budrecko, kuriasi ne tik seniūnijos gyventojai, bet ir atvykėliai iš kitų Lietuvos vietų.

Seniūnas dėkojo rajono Savivaldybei, kad Žemaičių Naumiestyje pernai pokšėjo kirviai – statybos vyko ir pernai, vyks ir šiemet.

Miestelio žmonės, ypač moksleiviai, džiaugiasi laiptais į Žaliakalnio kalną bei naujais takais į pagrindinę ir pradinę mokyklas. Nauji takai padidino moksleivių saugumą.

Naumiestiškiai labai laukia muziejaus pastato rekonstrukcijos pabaigos. J.Budreckas džiaugėsi, kad po metų pertraukos darbai ten vėl pajudėjo ir kad per Mykolines – miestelio šventę – pastatas bus iškilmingai atidarytas.

Kelius reikia saugoti

Didžiulė seniūnijos problema – vieškelių priežiūra. Daugiausia žalos pridaro miškavežiai, kurie intensyviausiai važinėja būtent tuomet, kai eina pašalas ir žvyrkeliai sudrėksta.

Seniūno iškeltai problemai pritarė administracijos direktorius R.Ambrozaitis, kuris sakė, kad efektyviausia kelių priežiūra – juos išsaugoti, nevažinėjant tuomet, kai netinkamos sąlygos.

Todėl ūkininkai ir miškų ūkio darbuotojai yra prašomi miškuose likusią medieną vežti tik tuomet, kai keliai sutvirtės.

J.Budreckas kalbėjo, kad kelių priežiūrai šiemet skirta 122 tūks. litų. Šių lėšų pakaks tik asfalto duobėms palopyti ir porą kartų greideriuoti svarbiausius žvyrkelius.

Didžiausia seniūnijos darbo jėga seniūnas pavadino MTZ markės traktorių, pagamintą 1981 metais, kurio remonto darbų kaina jau yra neracionali.

Prašo šarvojimo salės

Žmonės priekaištavo, kad lig šiol niekam nekilo mintis įrengti šarvojimo patalpas. Buvusiose melioracijos įmonės patalpose tokių paslaugų naumiestiškiai jau nebegali gauti, tad artimuosius veža šarvoti į Šylius, Degučius, Šilutę.

R.Ambrozaitis patikino, kad laidojimo namų Žemaičių Naumiestyje niekas nestatys, nes tai didžiulės išlaidos ir be galo daug reikalavimų. Tačiau jis įsitikinęs, kad šarvojimo patalpos miestelyje yra būtinos ir pažadėjo rūpintis, kad problema būtų išspręsta.

Naumiestiškis Algimantas Kvietkus rajono valdžiai skundėsi, kad seniūnas J.Budreckas lėtai reaguoja į pranešimus. Vyras gruodžio mėnesį seniūną informavo apie miško savininką, kuris įmirkusiu keliu veža medieną ir gali sugadinti žvyrkelį prie užtvankos. Anot A.Kvietkaus, seniūnas nesureagavo, ir dabar šis keliukas sugadintas – įprastu transportu nebeišvažiuojamas.

J.Budreckas neigė kaltinimus ir sakė, kad kelias buvo sugadintas iki A.Kvietkaus pranešimo. Pasak seniūno, savivaldybės administracija sudarė komisiją, kuri ištyrė patirtą žalą. Ūkininkas yra įsipareigojęs atlyginti keliuko taisymo išlaidas – 26 tūkst. Lt.

Seniūnui priekaištauta, kad jau 2 metai tiltas per Šyšą yra be turėklų. J.Budreckas sakė, kad tokius turėklus, kokias yra pajėgūs uždėti seniūnijos darbininkai, naumiestiškiai labai greitai sunaikina, todėl jis žada kalbinti kelininkus, kad šie įrengtų tvirtus ir lengvai nesulaužomus turėklus.

Problemų turi ir verslininkai

Salėje esantis kelininkų įmonės atstovas, rajono politikas Antanas Kubaitis bandė aiškinti, kad kelininkai rūpinasi tik keliais – kitaip tariant, rūpintis tilto konstrukcijomis jiems nepriklauso. Verslininkas Gedas Kišonas pasišovė A.Kubaičiui įrodyti, kad ir kelininkams privalu rūpintis tilto saugumu. Abu sukirto rankomis, kad skubiai išsiaiškins, kuris iš jų yra teisus.

Be to, G.Kišonas guodėsi valdžiai, kad miestelio centre trūksta elektros energijos galios. Šalia turgaus aikštės jis turi mėsos prekyvietę, norėtų plėtoti mėsos gaminių gamybos verslą, tačiau turėtų labai daug investuoti į  elektros energijos tiekimą. Pasak G.Kišono, energetikai („Lesto“) nutiestų didesnės galios kabelį iki įmonės pastato, tačiau tokių darbų kaštai yra neįkandami smulkiai įmonei.

Savivaldybės administracijos direktorius R.Ambrozaitis sakė, kad situacija nėra beviltiška, tik gali tekti palaukti. „Lesto“ kasmet derina savo investicijų planus su Savivaldybės vadovybe, ir R.Ambrozaitis žadėjo siekti, kad didesnė elektros galia pasiektų Naumiesčio centrą.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.